Alergija – pagrindinė vaikų bronchinės astmos atsiradimo priežastis. Ligoniams, susirgusiems bronchine astma vaikystėje, dažnai nustatomas padidėjęs jautrumas įvairiems alergenams (tam tikroms baltyminėms medžiagoms, veikiančioms organizmą kaip antigenai). Dažniausi alergenai – dulkių erkės, plunksnos, gyvūnų plaukai, pelėsiniai grybeliai, žiedadulkės, kai kurie maisto produktai (pienas, kiaušiniai, žuvis, žemuogės ir kt.) ir vaistai (aspirinas, penicilinas ir kt.). Ši liga glaudžiai susijusi su alerginiu rinitu, atopiniu dermatitu bei kitomis alerginėmis ligomis.
Ligos eiga
Paprastai astmos priepuolį išprovokuoja alergenai arba nealerginiai dirgikliai (kvapai, šaltas oras, fizinis krūvis ir pan.). Dažnai dusulio ir/ar kosulio priepuoliai pasireiškia naktį arba ankstyvą rytą. Ligoniai tarp priepuolių dažniausiai jaučiasi gerai. Esant ligos paūmėjimui, simptomai sunkesni, tęsiasi kelias dienas ar savaites, pasireiškia progresuojantis dusulys. Ilgainiui deguonies trūkumas pažeidžia ir kitas organizmo sistemas: sutrinka miegas, atsiranda nerimas, kito priepuolio baimė ir pan. Bronchinės astmos eiga labai nevienoda. Liga gali būti epizodinė ir nuolatinė. Epizodinė astma pasireiškia tam tikrais periodais, dažniausiai po trumpalaikio kontakto su alergenu. Jai būdinga lengva eiga ir ilgi pagerėjimo periodai. Esant nuolatinei astmai, bronchų uždegimas yra pastovus.
Simptomai:
- Apsunkintas kvėpavimas.
- Spaudimo, gniaužimo, veržimo jausmas krūtinėje.
- Sutrikęs miegas.
- Švokštimas krūtinėje.
- Būklės pablogėjimas naktimis, anksti ryte.
Astmos požymius sukeliantys faktoriai:
- Žiedadulkės.
- Naminiai gyvuliai.
- Namų dulkių erkių išskyros.
- Infekcijos.
- Fizinis krūvis.
- Šaltis.
- Kvėpavimo takus erzinančios medžiagos (tabako dūmai, dulkės, stiprūs kvapai) ir stresas.
Bronchinės astmos išsivystymui svarbūs ir kiti veiksniai:
- Virusinė ir bakterinė kvėpavimo takų infekcija.
- Rūkymas.
- Stresas.
- Cheminiai dirgikliai.
- Fizinis krūvis.
- Užterštas oras.
- Gastroezofaginis refliuksas.
- Bronchų ir plaučių formavimosi ypatumai.
- Nespecifiniai klimato ir aplinkos pakitimai.
- Be to, manoma, kad yra genetinis šios ligos polinkis (dažnai serga paciento šeimos nariai).
Gydant astmą labai svarbu:
- Bendradarbiavimas tarp paciento ir gydytojo. Sergantysis astma turi aktyviai domėtis savo liga, žinoti, kaip veikia vartojami vaistai, kaip teisingai juos inhaliuoti, kaip elgtis priepuolio, paūmėjimų metu. Tik taip jis gali išvengti astmos simptomų, sunkių paūmėjimų, gali normaliai gyventi, dirbti, sportuoti, mokytis, kurti šeimą ir susilaukti vaikų.
- Nuolatinis ir reguliarus plaučių funkcijos įvertinimas – spirometrija ir PIK-metrija. Tai atliekama gydymo įstaigoje arba pacientas pats gali atlikti namuose.
- Tinkamas medikamentinis gydymas.
- Greitas ligos pasunkėjimo atpažinimas ir teisingas, laiku pradedamas jos gydymas.
- Nuolatinis ligos sekimas. Priklausomai nuo ligos sunkumo, pas gydytoją reikėtų lankytis kas 1–6 mėn.
Astmos ir jos paūmėjimų profilaktika:
- Šalinti rizikos faktorius – mesti rūkyti, vengti dulkių, šalto oro, per didelių fizinių krūvių, panaikinti infekcijos židinius.
- Gerinti darbo ir buities sąlygas.
- Vengti alergiją sukeliančių maisto produktų.
- Nebūti prirūkytose patalpose.
- Jei gyvūnai sukelia astmos priepuolį – jų vengti.
- Atsisakyti namuose sausų augalų puokščių ir kiliminių dangų, kur dažniausiai kaupiasi dulkės.
- Vartoti pakankamai skysčių (vidutiniškai 2 litrus per parą), sportuoti. Ypač tinkami amžių atitinkantys fiziniai pratimai, kuriuos atliekant reikia giliai kvėpuoti (pvz., plaukimas, joga).
- Grūdinti ir stiprinti organizmą.
- Jei po fizinio krūvio pradedama dusti, prieš jį reikia įkvėpti bronchus plečiančio vaisto.
- Visiems pacientams, sergantiems vidutinio sunkumo ir sunkia astma, rekomenduojama kasmet skiepytis nuo gripo.
Radviliškio rajono visuomenės sveikatos biuro informacija
Spausk "Facebook" ir persiųsk šią žinią visiems savo draugams!!!
