Prevencinės (profilaktinės) programos – kas tai?

Dažnai galime išgirsti žmones sakant, kad sveikata yra ne viskas, bet be sveikatos viskas yra niekas. Ir tai yra tiesa. Dauguma žmonių partizaniškai savyje slepia pirmuosius sveikatos sutrikimus iki kol kentėti darosi sunku, o ir gydytojams padėti negaluojančiam –  vis sudėtingiau. Prevencinės programos – puiki pagalba gydytojams, kurios dėka ankstyvoje stadijoje diagnozuojami tam tikrų ląstelių pakitimai, signalizuojantys pavojingas ligas.

 

Lietuvoje suaugusiems asmenims šiuo metu vykdomos šios prevencinės (profilaktinės) programos:

  • Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa;
  • Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa;
  • Krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programa;
  • Gimdos kaklelio vėžio ankstyvosios diagnostikos programa;
  • Širdies ir kraujagyslių ligų rizikos grupės asmenų sveikatos stiprinimo programa.

 

STOROSIOS ŽARNOS VĖŽIO ANKSTYVOSIOS DIAGNOSTIKOS PROGRAMA

Programa skirta 50-74 m. asmenims 1 kartą per 2 metus

Programos priemonės:

  • Informavimo apie storosios žarnos vėžio ankstyvąją diagnostiką ir imunocheminio slapto kraujavimo testo išmatose (toliau – iFOBT) rezultatų  įvertinimo paslauga.
  • Paciento siuntimo pas gydytoją specialistą atlikti kolonoskopiją paslauga.
  • Gydytojo specialisto konsultacijos su kolonoskopija ir, jei reikia, biopsijos medžiagos paėmimu, paslauga.
  • Gydytojo specialisto konsultacijos su kolonoskopija ir, jei reikia, biopsijos medžiagos paėmimu, taikant  intraveninę nejautrą, paslauga.
  • Kolonoskopijos biopsijos medžiagos ištyrimo ir įvertinimo paslauga.

Storosios žarnos vėžys yra viena onkologinių ligų, kuria Lietuvoje sergama dažniausiai. Kiekvienais metais nustatoma apie 1 500 naujų ligos atvejų ir jų kasmet daugėja. Jei nustatomas ankstyvųjų stadijų storosios žarnos vėžys, jo gydymas gali būti efektyvus. Deja, pacientas ilgai nejaučia jokių ligos požymių, todėl dažnai Lietuvoje aptinkamas IV stadijos storosios žarnos vėžys, kurio neįmanoma išgydyti visiškai.

 

PRIEŠINĖS LIAUKOS (PROSTATOS) VĖŽIO ANKSTYVOSIOS DIAGNOSTIKOS PROGRAMA

Programa skirta vyrams nuo 50 iki 75 metų ir vyrams nuo 45 metų, jei jų tėvas ar broliai sirgo priešinės liaukos vėžiu.

Nemokamas tyrimas atliekamas 1 kartą per metus.

Priešinės liaukos vėžys – onkologinė liga, kuria Lietuvos vyrai serga dažniausiai. Specialistai teigia, kad profilaktiniai tikrinimai būtini, nes pacientas ilgai nejaučia jokių prostatos vėžio simptomų. Prostatos vėžiu paprastai serga vyresni nei 60 metų vyrai (90 proc. pacientų). Pastaraisiais metais sergančiųjų šia liga amžius „jaunėja“ – ji vis dažniau nustatoma jaunesniems nei 55 metų vyrams. Anksti diagnozuojant ligą ir efektyviai gydant, apie 70–80 proc. pacientų išgyvena 10 ir daugiau metų.

Programos priemonės:

  1. Informavimo apie ankstyvąją priešinės liaukos vėžio diagnostiką ir prostatos specifinio antigeno (toliau -PSA) nustatymo paslauga.
  2. Urologo konsultacijos ir priešinės liaukos biopsijos paslauga.

 

KRŪTIES VĖŽIO ANKSTYVOSIOS DIAGNOSTIKOS PROGRAMA

Programa skirta moterims nuo 50 iki 69 m. ir nemokamai atliekama kas 2 metus

Krūties vėžys yra dažniausiai moterims nustatomas piktybinis navikas ir dažniausia jų mirties nuo vėžio priežastis Lietuvoje ir kitose šalyse. Kasmet pasaulyje diagnozuojama per 1 mln. krūties vėžio atvejų. Dažniausiai krūties vėžiu suserga 50–69 metų moterys, todėl ši prevencijos programa, padedanti nustatyti ankstyvosios stadijos vėžį, pirmiausia skiriama joms. Įvairių šalių patirtis rodo, kad, įdiegus prevencinę programą, mirtingumas nuo šios ligos per 5 metus sumažėja apie 30 procentų.

Net 95 proc. moterų, kurioms nustatomas pirmosios stadijos krūties vėžys, gali visiškai išgyti.

Programos priemonės:

  1. Informavimo dėl krūties piktybinių navikų profilaktikos ir siuntimo atlikti mamografiją paslauga;
  2. Mamogramų atlikimo paslauga;
  3. Mamogramų vertinimo paslauga.

 

GIMDOS KAKLELIO VĖŽIO ANKSTYVOSIOS DIAGNOSTIKOS PROGRAMA

Programa skirta moterims nuo 25 iki 60 metų ir nemokamai atliekama kas 3 metai.

Remiantis užsienio šalių ilgamete patirtimi galime teigti, kad ir Lietuvoje vykdoma gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių programa, apmokama iš Privalomojo sveikatos draudimo biudžeto lėšų, turi teigiamą efektą. Šis efektas yra įrodomas analizuojant faktus, susijusius su programos vykdymu. Galima prognozuoti, kad yra išvengta tikimybės daugiau kaip 2,8 tūkst. atvejų susirgti gimdos kaklelio vėžiu ir diagnozuoti jį vėlyvoje vėžio stadijoje vėlesniame laikotarpyje.

Moterų, sistemingai dalyvaujančių atrankinio tyrimo programose dėl gimdos kaklelio patologijos išaiškinimo, mirtingumą nuo gimdos kaklelio vėžio galima sumažinti 90% .

Programos priemonės:

  • Informavimo dėl gimdos kaklelio piktybinių navikų profilaktikos paslauga
  • Gimdos kaklelio citologinio tepinėlio paėmimo ir rezultatų įvertinimo paslauga
  • Gimdos kaklelio citologinio tepinėlio ištyrimo paslauga
  • Gimdos kaklelio biopsijos ir jos rezultatų įvertinimo paslauga
  • Gimdos kaklelio biopsijos medžiagos ištyrimo paslauga

 

ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ LIGŲ RIZIKOS GRUPĖS ASMENŲ SVEIKATOS STIPRINIMO PROGRAMA

Šeimos medicinos paslaugas teikiantis gydytojas, prie kurio teisės aktų nustatyta tvarka rizikos grupės asmuo yra prisirašęs, informuoja rizikos grupės asmenį, dalyvaujantį atrankos ir prevencijos priemonių finansavimo programoje, apie jo sveikatos būklę ir pasiūlo savanoriškai dalyvauti specializuotoje sveikatos stiprinimo (mokymo) programoje. Jeigu asmuo sutinka dalyvauti programoje, šeimos gydytojas užpildo ir įteikia jam sveikatos būklės rodiklių lapą bei įtraukia rizikos grupės asmenį į asmenų, sutinkančių dalyvauti programoje, sąrašą.

Šį sąrašą šeimos gydytojas ne rečiau kaip kartą per mėnesį išsiunčia savivaldybės visuomenės sveikatos biurui. Apie rizikos grupės asmens sutikimą dalyvauti programoje šeimos gydytojas įrašo ambulatorinėje rizikos grupės asmens sveikatos istorijoje.

Savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, vadovaudamasis gautu sąrašu, sudaro 10–20 asmenų grupes ir organizuoja programos įgyvendinimą.

PROGRAMOJE GALI DALYVAUTI:

  • priklausantys širdies ir kraujagyslių ligų rizikos grupei
  • 40-55 metų vyrai ir 50-65 metų moterys

DALYVIAI BUS MOKOMI:

  • keisti gyvenseną;
  • valdyti stresą;
  • pasirinkti sveikatai palankią mitybą;
  • tapti fiziškai aktyvesniais.

DALYVIUS MOKYS:

  • visuomenės sveikatos specialistas;
  • dietologas;
  • psichologas;
  • šeimos gydytojas;

Dėl dalyvavimo gimdos kaklelio, krūties, prostatos, storosios žarnos vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų prevencinėse programose pirmiausia reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją.