Ar Jums gresia diabetas?

Žmogaus organizmo gyvybinės veiklos procesai vyksta tam tikra tvarka. Viena iš medžiagų apykaitos reguliavimo ir vidinės organizmo aplinkos pastovumo palaikymo sistemų yra endokrininė (vidaus sekrecijos) sistema. Ji atsakinga už organizmo vidaus terpės dinaminę pusiausvyrą.

Endokrininėmis ligomis susergama, kai hormonų išskiriama per daug, per mažai, arba kai sutrinka audinių ląstelių atsakas į hormonų poveikį. Žinoma daugiau nei 100 endokrininių ligų.

Cukrinis diabetas – endokrininė liga, kurią sukelia absoliutus ar santykinis kasos hormono insulino trūkumas. Sutrinka medžiagų, pirmiausia angliavandenių, paskui riebalų ir baltymų apykaita. Pagrindinis ligos požymis – padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje. Dažniausiai nustatomi pirmas (I) ir antras (II) cukrinio diabeto tipai.

Šia liga sergančiųjų skaičius nuolat didėja. Palyginus 1985 m. cukriniu diabetu sirgo 30 mln. planetos gyventojų, o 2003 m. – 194 mln., 2007 m. – 246 mln. I tipo diabetas apima iki 10 proc., o II tipo diabetas – apie 90 proc. visų sergančiųjų cukralige. Kuo anksčiau diagnozuojama liga, tuo mažiau ji sukels komplikacijų.

Atsakykite į žemiau pateiktus klausimus ir jei bent į vieną iš jų atsakysite teigiamai, turėtumėte pasitikrinti dėl II tipo diabeto:

  • Ar turite giminaičių, sergančių bet kokio tipo diabetu?
  • Moterims: ar sirgote nėštumo diabetu?
  • Moterims: ar jūsų kūdikis gimė sverdamas 4 kg ir daugiau?
  • Ar atliekant kraujo tyrimus buvo nustatytas gliukozės kiekio padidėjimas?
  • Ar atliekant kraujo tyrimus buvo nustatytas cholesterolio kiekio padidėjimas?
  • Ar turite hipertenziją (aukštą kraujo spaudimą) ?
  •   Ar jums 40-45 metai ir daugiau?
  • Ar esate nutukęs – ar jūsų kūno masės indeksas (KMI) yra 25 ir didesnis?

Deja, neretai nėra jokių simptomų, ypač ankstyvosiose stadijose. Tačiau laikui bėgant ir cukraus kiekiui kraujyje didėjant, atsiranda simptomų, ženklinančių šią ligą:

  •  padidėjęs ar dažnesnis poreikis šlapintis
  •  padidėjęs troškulys
  • nepaaiškinamas svorio kritimas
  • prastėjantis regėjimas.

Ligos požymiai gali išryškėti praėjus 5-10 metų nuo susirgimo pradžios. Todėl vyresniems nei 40-45 metų amžiaus žmonėms kartą per metus rekomenduojama atlikti kraujo tyrimus gliukozės kiekiui jame nustatyti.

Sveiko žmogaus kraujyje gliukozės kiekis nevalgius turėtų būti 3,33-5,55 mmol/l, o šlapime gliukozės neturėtų būti. Tačiau II-o tipo diabetui išaiškinti tikslingiausia atlikti gliukozės toleravimo mėginį: išmatavus gliukozės kiekį kraujyje nevalgius, duodama išgerti 75 g vandenyje ištirpintos gliukozės. Po 2 valandų vėl matuojamas gliukozės kiekis.

Sergantiems I-o tipo cukriniu diabetu gydymui būtinas insulinas. II-o tipo cukriniu diabetu sergančių žmonių gyvenimo būdas gali stipriai nulemti ligos sunkumą. Keičiant įpročius, derinant mitybą ir įtraukiant fizinį aktyvumą į kasdieninius užsėmimus, įmanoma sumažinti cukraus kiekį kraujyje.

Daugybė žmonių, sergančių II-o tipo cukriniu diabetu, savo pavyzdžiu įrodė, kad gerų rezultatų pasiekti galima, tačiau tik tuo atveju, jei konsultuojantis su gydančiu gydytoju pakeitė nusistovėjusius įpročius, kurie nemaža dalimi ir prisidėjo prie ligos atsiradimo.