Birželio 21-27 dienomis pasaulyje minima Tarptautinė inkontinencijos (šlapimo nelaikymo ir susilaikymo) diena

Moterų paslaptis, kuri augina gėdos jausmą

Kas antra penkiasdešimtmetė skundžiasi šlapimo nelaikymu. Ir maždaug 50 proc. besiskundžiančiųjų šlapimo nelaikymu turi įtampos šlapimo nelaikymą. Įtampos šlapimo nelaikymas pasireiškia keičiant kūno padėtį, dirbant kažkokius fizinius darbus. „Ištekėjęs šlapimas visuomet sukelia nuostabą, vėliau ateina ir gėdos jausmas. Pasireiškiantis šlapimo nelaikymas dažną moterį verčia užsisklęsti, slėpti šią būseną nuo visų ir net nuo savo šeimos gydytojo. Tikrai nereikia leisti šlapimo nelaikymui pasiglemžti jūsų įprasto gyvenimo“, – sako VšĮ Inkocentras vadovė, gydytoja Jurga Misevičienė.

 

 Pirmi šlapimo nelaikymo požymiai

Nors ir gyvenu tokiam kaip ir nemažam mieste, tačiau namus kūrenu pečium. Tai šią žiemą, kai taip smarkiai atšalo ir sniego buvo iki pažastų, kasdien teko nešioti malkas į namus, jas kapoti, dar reikėdavo kieme sniegą nusivalyti. Pradėjau pastebėti, kad kartu su šaltesniu oru, prasidėjo man kažkokios bėdos su šlapimo nelaikymu. Tik nežinau, ar čia jau tikrai bėdos prasideda ar tai buvo dėl šalto oro? Kasiau sniegą, pakabinau daugiau, keliu kastuvą į viršų ir jaučiu, kad išbėga keli lašai. Bet kad aš visai nenorėjau į tualetą! Nebuvo jausmo, kad jau noriu į tualetą, negaliu kentėti, todėl stipresnis judesys ir ima lašėti. Ne, tiesiog pakėliau sunkiau ir lašeliai išbėgo. Tas pats buvo ir su malkų nešimu. Saugau nugarą, tai kai reikia prisidėti malkų, o jos guli ant žemės, pritūpiu ir dedu ant sulenktos rankos. Prisidėjau, stojuosi ir vėl jaučiu, kad išbėgo lašelis“, – laiške Inkocentrui rašė pensininkė Aldona iš Ukmergės.

Ji klausė, ar beprasidedantis šlapimo nelaikymas yra normalus reiškinys jos amžiuje ar dar galima procesą pristabdyti. „Maždaug kas antram besiskundžiančiam šlapimo nelaikymu būna įtampos šlapimo nelaikymas. Jis pasireiškia keičiant kūno padėtį, dirbant kažkokius fizinius darbus. Žiemos metu reikia nusikasti sniegą, reikia atsinešti malkų, reikia fiziškai padirbėti stipriau ir susidarė tam tikros sąlygos, kurios leido pasireikšti šlapimo nelaikymui. Visai gali būti, kad į šlapimo nelaikymą anksčiau ponia Aldona nekreipė dėmesio, tačiau jis jau buvo. Pačiaudėjus, pakosėjus ar pasijuokus ištekėjęs lašas, kaip rodo patirtis, nesukelia didelių nepatogumų moterims, jos gali ilgą laiką ignoruoti tuos kelis lašelius. Greičiausiai, šita situacija trunka jau kurį laiką, o fizinis darbas tik išryškino, kad tai jau yra ne pirmo, o, manyčiau, jau vidutinio laipsnio šlapimo nelaikymas“, – sako J. Misevičienė.

Gyvenimo būdo keitimas

Pasak VšĮ Inkocentras vadovės J. Misevičienės, vos pastebėjus tokius pirmuosius šlapimo nelaikymo pasireiškimus, reikia ieškoti pagalbos. „Pradėti siūlau nuo gyvenimo būdo keitimo. Siūlau daryti Kėgelio pratimus bent tris kartus per dieną po 10 kartų. Kėgelio pratimai – tai kai sutraukiami dubens dugno raumenis ir atpalaiduojami. Reguliariai atliekant Kėgelio pratimus galima procesą pristabdyti, galima būklę pagerinti. Žinoma, niekas negali duoti garantuoto atsakymo, kaip toliau bus – ar liga progresuos, ar pavyks ją sulaikyti pakeitus gyvenimo būdą ir pasitelkus Kėgelio pratimus. Reikia pradėti daryti tuos pratimus, apsišarvuoti kantrybe ir daryti. Bent du mėnesius kasdien atlikite Kėgelio pratimus ir žiūrėti, ar bus efektas“, – pataria J. Misevičienė.

Ji pridūria, kad jeigu po kelių mėnesių šlapimo nelaikymas vis tiek reiškiasi, gal tampa dažnesni tie kelių lašiukų išbėgimai ar prisideda kitų simptomų, tuomet reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. „Egzistuoja nemažai gydymo būdų, tačiau juos parenka ir paskiria gydytojas. Gydymą gali paskirti ir jūsų šeimos gydytojas, bet gali nukreipti papildomai konsultacijai pas gydytoją urologą.  Tiek dabar, tiek laukiant gydymo rezultatų dėl savęs pačios, dėl komforto, dėl sausumo pojūčio siūlau naudoti šlapimą sugeriančius įklotus. Diagnozavus vidutinio laipsnio šlapimo nelaikymą, 60 vnt įklotų per mėnesį yra kompensuojama“, – sako gydytoja J. Misevičienė.

Kosulio, juoko, čiaudulio metu išteka šlapimas

„Dažnai tenka girdėti iš gimdžiusių moterų, kad jau nėštumo metu jas ima varginti lengvas šlapimo nelaikymas. Pagimdžiusios jos nusprendžia, kad tai neišvengiamas fiziologinis pokytis. Tai labai klaidinga nuostata! Šlapimo nelaikymas nėra neišvengiamybė. Jo gali nebūti jūsų gyvenime. Pati paprasčiausia priemonė – dubens dugno raumenų stiprinimas. Jeigu būklė jau pažengusi, yra atliekamos operacijos, skiriami vaistai. Pagalbos būdų yra visokių, svarbiausia, nebijoti tos pagalbos ieškoti“, – sako VšĮ Inkocentras vadovė Jurga Misevičienė.

Dažniausiai gimdžiusias, jauno amžiaus ir klimakterinio periodo moteris kamuoja įtampos šlapimo nelaikymas

 

Kaip atpažinti įtampos šlapimo nelaikymą:

  • Ištekėjęs bent lašas šlapimo kosulio, juoko, čiaudulio metu;
  • Vėliau taip nutinka keliant sunkesnį daiktą, bėgant, šokinėjant, keičiant kūno padėtį.

Ką jau šiandien galima padaryti, kad rytoj nekankintų šlapimo nelaikymas:

  • Kad neišsivystytų dirglios šlapimo pūslės sindromas – sumažinkite išgeriamos kavos kiekius. Kava, citrusinės sultys, gazuotas vanduo dirgina šlapimo pūslę ir į smegenis siunčia klaidingą signalą „laikas tuštintis“, nors pūslėje šlapimo visai nedaug. Todėl dažnai lakstote į tualetą, o išlašinate vos kelis lašiukas, nors noras šlapintis būna gan stiprus;
  • Tad pasakykite viso gero 3-am puodeliui kavos, apelsinų sultims, gazuotiems gėrimams;
  • Gerkite daugiau vandens;
  • Tris kartus per dieną skirkite po 1 minutę Kėgelio pratimams – sutraukite ir atleiskite makšties raumenis 15 kartų.
  • Nusistatykite laikrodį ir šlapintis eikite ne dažniau kaip kas 2 valandas, vėliau laiką tarp šlapinimųsi stenkitės ilginti;
  • Jeigu tik planuojate nėštumą ar jau laukiatės, nieko nelaukite – darykite jau dabar Kėgelio pratimus.

Išdrįskite prabilti

Reikia konstatuoti, kad šlapimo ir išmatų nelaikymas – tai ligos, kurios bene labiausiai paveikia žmogaus gyvenimo kokybę. Šią ligą turintys žmonės kasdien susidūria su gausybe iššūkių.

„Ne kartą teko girdėti, kad žmonės pas gydytojus nedrįsta kalbėti apie šlapimo nelaikymą, nes kabinete dar būna sesutė, dar koks rezidentas. O nuotolinė konsultacija, kuri tapo įprastas reiškinys karantino metu, tai labai asmeniškas paciento ir gydytojo pokalbis. Tad raginu ir šeimos gydytojus, ir pacientus išdrįsti apie tai kalbėti: medikus – paklausti, o pacientus – pasisakyti. Diagnozavus šią ligą, žmogaus gyvenime prasideda teigiami pokyčiai – jis gauna paramą iš valstybės (kompensacija šlapimą ir išamtas sugeriančioms priemonėms), jis gauna medikų konsultacijas, ieškomi sprendimai, kaip kontroliuoti ligą ar ją išgydyti. Tad tylėti tikrai neverta, apie šlapimo nelaikymą būtina pasikalbėti su savo šeimos gydytoju“, – sako VšĮ Inkocentras vadovė, gydytoja Jurga Misevičienė.

Birželio 21-27 dienomis pasaulyje minima Tarptautinė inkontinencijos (šlapimo nelaikymo ir susilaikymo) diena. Pasaulinė organizacija WFIPP (World Federation for Incontinence and Pelvic Problems) rengs kasdien po vieną nuotolinę paskaitą, prie paskaitų gali prisijungti visi norintys.

Birželio 23 d. vyks nuotolinė paskaita apie moterų šlapimo nelaikymo klausimus –  „Strategija, kaip padėti moterims gyventi pilnavertį gyvenimą“. Paskaitos pradžia 15:30. Kalbės įvairių sričių specialistai ir pacientai: Jungtinės Karalystės pacientų organizacijos atstovė, gydytojas urologas, regeneracinės medicinos profesorius ir kt.

Paskaitos programa WCW-2021-Program-23rd-June-2021-B.pdf (wfipp.org)

registracija į paskaitą WCW 2021 Registration – WFIPP.org.

Daugiau informacijos

Jurga Misevičienė, VšĮ Inkocentras vadovė

jurga@inkocentras.lt

www.buksausas.lt

8640 43187

Prostatos vėžio gydymo sukeltos pasekmės. Kaip su tuo gyventi?

Kasmet tūkstančiai žmonių išgirsta onkologinės ligos diagnozę, praeina nelengvu gydymo keliu ir lieka gyventi su gydymo sukeltomis pasekmėmis. Vyrai po prostatos vėžio gydymo dažniausiai susiduria su šlapimo nelaikymu ir tai tampa ne mažiau didesniu iššūkiu nei onkologinė diagnozė. VšĮ Inkocentro vadovė, gydytoja Jurga Misevičienė ragina sergančiuosius drąsiau kalbėti su medikais apie šlapimo nelaikymą, nes tik tada bus gauta reikiama pagalba, gydymas ir galimybė kokybiškai gyventi.

Onkologinės ligos pasekmės

Prieš pusantrų metų Bronius išgirdo diagnozę – prostatos vėžys. Kova su vėžiu prasidėjo dar prieš pirmąjį karantiną, karantino metu vyras sako labai juo džiaugęsis, jis leido likti namie, visai nesinorėjo būti tarp žmonių.

„Aš turėjau daug laiko viską apmąstyti – nuskambėjusią vėžio diagnozę, visą išgyventą gydymą, ir naujus sunkumus, kurie vis iškyla. Vėžio diagnozė – tai tik pradžia kovos. Iš pradžių kartu su medikais kovoji už savo gyvybę, už teisę dar kurį laiką gyventi. Paskui organizmas stengiasi išlikti stiprus ir pakelti visą tekusį gydymo krūvį. Tada lieki namuose ir kovoji su savo emocijomis, mintimis, baimėmis dėl ateities. Tuo pačiu metu tenka kovoti ir su gydymo pasekmėmis. Mano atveju, tai prasidėjęs šlapimo nelaikymas.

Gydytojas bandė pakelti ūpą ir sakė, kad šitam simptomui duodamas pusmetis, per tiek laiko viskas gali atsistatyti ir šlapimo nelaikymo nelikti. Po operacijos kelis mėnesius nedirbau, reabilitacija, paskui pasiėmiau dar nedarbingumą. Nebuvau pasiruošęs grįžti į darbą. Slėgė ir vėžio diagnozė, ir tas šlapimo nelaikymas“, – pasakoja Bronius.

Prostatos vėžys 

Naujų prostatos vėžio atvejų per metus registruojama apie 3500. Lietuvoje gyvena maždaug 18 000 vyrų, išgirdusių prostatos vėžio diagnozę. „Šiuo metu ši liga gerai valdoma, išgyvenamumo trukmė po šios diagnozės yra pakankamai ilga, tad sergantiesiems ir jų artimiesiems kyla naujų iššūkių. Vienas iš tokių – kaip toliau po gydymo gyventi kokybiškai. Vyrai susidūria su gydymo komplikacijomis ar ligos simptomais, tokiais kaip šlapimo nelaikymas. Vyrus kamuoja nerimas, kaip su tuo toliau gyventi. Kas dešimtas vyras susidūria su šlapimo nelaikymu, tačiau apie tai kalbėti yra sunku, nedrįstama ieškoti pagalbos, neretai žmogus tiesiog izoliuojasi“, – sako gydytoja J. Misevičienė.

Šlapimo nelaikymas, atsirandantis po prostatektomijos ir spindulinio gydymo (brachiterapijos) vadinamas jatrogeniniu šlapimo nelaikymu. Šiaurės šalyse atlikta sergančiųjų šlapimo nelaikymu apklausa parodė, kad 41 proc. jaučia gėdą dėl šio susirgimo, trečdalis prisipažįsta, kad pablogėjo seksualinis gyvenimas, ketvirtadalis apklaustųjų sako, jog ima savęs negerbti, o maždaug penktadalis jaučia liūdesį ir depresiją.

Kurti tolimesnio gyvenimo strategiją

 „Žmona labai kantriai ir supratingai nešė informaciją apie gyvenimą su šlapimo nelaikymu. Spausdino visokius straipsnius iš interneto, nupirko įklotų ir tokias užmaunamas kelnaites. Dvi dienas į jas žiūrėjau, kol ryžausi užsidėti. Perskaičiau organizacijos Inkocentras tinklalapyje apie kvapą, kurio turintys šlapimo nelaikymą labai greitai ima nejausti. Supratau, kad turiu tą padaryti ir dėl savo šeimos narių. Nespėjau grįžti į darbą, prasidėjo karantinas ir aš žinokit, lengviau atsikvėpiau. Gavau dar kelis mėnesius. Dar kelis mėnesius galėjau slėptis namuose ir niekas nesužinojo apie mano šlapimo nelaikymą“, – dalinosi savo išgyventais jausmais Bronius. – „Iki tos gydytojo minėtos pusės metų pabaigos liko visai nedaug. Nepanašu, kad šlapimo nelaikymas gerėja. Gydytojas sakė, kad realiai galima laukti ir iki metų, gali šlapimo nelaikymas susitvarkyti per metus. Bet, kaip aš suprantu, jeigu kažkas eina gerėjimo linkme, tai turi mažėja. O mano situacija išlieka tokia pati, kaip prasidėjo po operacijos tas šlapimo ištekėjimas, taip ir yra. Ir tas labai neramina. Kol vieni laukė karantino pabaigos, aš laukiau, kad man baigtųsi šlapimo nelaikymas. Žmona pasiūlė pradėti galvoti apie planą B – jeigu šlapimo nelaikymas išliks po pusmečio ar net ir po metų. Kurti planą B, kaip aš su tuo gyvensiu. Mano darbas toks – aš kuriu strategijas. Žmona sako, kad turiu ir savo gyvenimui sukurti plano B strategiją. Kaip aš gyvensiu, jeigu šlapimo nelaikymas taps mano lėtine liga? Skaitau knygas, žmonių susidūrusių su šlapimo nelaikymu istorijas – tai labai padeda kurti tą strategiją“.

Penktadaliui šlapimo nelaikymas išlieka

Gydytojų vertinimu, 20 proc. pacientų po prostatos vėžio gydymo operacijos ima nelaikyti šlapimo, 80 proc. šių pacientų per metus šlapinimosi funkcija atsistato, penktadaliui pacientų šlapimo nelaikymas išlieka iki gyvenimo pabaigos.

„Skaičiuojama, kad mūsų šalyje per metus 75 vyrams šlapinimosi funkcija neatsistato“, – sako J. Misevičienė. Anot jos, šiems vyrams teks išmokti naudotis šlapimą sugeriančiomis priemonėmis, tinkamai jas užsidėti, pasirinkti jiems tinkamiausio sugeriamumo laipsnio gaminius.

Jurga Misevičienė sako vis negalinti pamiršti vieno organizacijai atsiųsto žmogaus laiško. „Vyras rašė, kad susidūręs su šlapimo nelaikymu pasirinko gyvenimą nuošalesnėje sodyboje. Jis suprato, kad dėl nuo jo sklindančio šlapimo kvapo negalės likti darbo rinkoje. Tai labai klaidingas įsitikinimas. Susidūrus su šlapimo nelaikymu nereikia bėgti gyventi į mišką. Šlapimo nelaikymui gydyti yra įvairių priemonių, pradedant vaistais ir baigiant įvairiomis chirurginėmis priemonėmis. Žinoma, užtrunka, kol laukiama apsilankymų pas gydytojus, kol atliekami tyrimai ir kitos medicininės procedūros. Per tą laiką reikia toliau gyventi, neužsidaryti. Šlapimo kvapą puikiai sugeria šiuolaikinės šlapimą sugeriančios priemonės“, – sako J. Misevičienė.

Karantino pasekmė – užmiršta prevencija

Kaip skelbia Sveikatos apsaugos ministerija, koronaviruso pandemija gerokai sumažino profilaktinių patikrinimų apimtis. Pernai priešinės liaukos vėžio prevencinėje programoje pasitikrino 43 proc. mažiau vyrų nei užpernai. VšĮ Inkocentras vadovė Jurga Misevičienė įsitikinusi – sugrįžusi vyrų baimė eiti į gydymo įstaigas greitu laiku pademonstruos pasekmes. „Nediagnozuotos prostatos ligos reiškiasi šlapimo nelaikymu, vėlyvesnių prostatos vėžio stadijų gydymas neretai sukelia šlapimo nelaikymą“, – sako gydytoja J. Misevičienė.

Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, pernai 48 000 vyrų, galėjusių sudalyvauti prevencinėje priešinės liaukos (prostatos) ankstyvosios diagnostikos programoje, nusprendė likti namuose. 2020 m. storosios žarnos vėžio diagnostikos programoje dalyvavo 33 proc. mažiau žmonių, širdies ir kraujagyslių ligų prevencinėje programoje – 26 proc. mažiau žmonių.

„Pastaruosius kelis metus stebėjome pokytį – vyrai noriau dalyvavo prevencinėse patikrų programose. Dėka įvairių informacinių kampanijų, paskaitų, susitikimų su gyventojais, žmonės ėjo ir tikrinosi. Prostatos vėžio draugija savu laiku apvažiavo mažiausius ir atokiausius Lietuvos kampelius – vežė vyrams profilaktinius prostatos testus. Tada net atokiausiame Lietuvos kaime vyrai žinojo, kad galima iš anksto pasitikrinti dėl vėžio. Švietėm, mokėm, rodėm ir dabar toks įspūdis, kad atėjo kovidas ir dingo visos kitos ligos. Tame tarpe ir prostatos vėžys, ir šlapimo nelaikymas. Ir vėl visi užmiršo, kur kreiptis“, – apgailestauja VšĮ Inkocentras vadovė.

Pasekmes matysime dar kelis metus

Buvęs POLA valdybos narys, ilgametis buvęs Lietuvos prostatos vėžiu sergančiųjų draugijos vadovas Gediminas Žižys reiškia didelį susirūpinimą dėl beveik nevykstančių ankstyvos prevencijos patikrų programų. Jis įsitikinęs, kad to padariniai bus matomi kelis artimiausius metus.

„Sveikatos paslaugų prieinamumas buvo absoliučiai blogas. Pasikeitė sveikatos priežiūros įstaigų požiūris į pacientą. Atsirado nuotolinis bendravimas, jis pakeitė mūsų santykius su šeimos gydytojais. Ar yra parengtas nors vienas kalbėtojas – slaugė ar šeimos gydytojas, kuris pasakytų žmogui, kuris nesilankė gydymo įstaigose visus metus, kaip jis dėl to nukentėjo?“, – nuotoliniuose POLA organizacijos mokymuose pacientams klausė G. Žižys.

Gediminas Žižys įsitikinęs – reikia labiau reglamentuoti nuotolinį bendravimą tarp paciento ir mediko, sukurti kažkokį algoritmą. „Daug ką reikia tobulinti: bendravimą su pacientais, gerinti psichologinės pagalbos prieinamumą, spręsti reabilitacijos klausimus. Gydytojai turi nusiimti savo karūnas ir kviesti pacientus gražiai, padoriai, kultūringai, kad žmonės nebijotų, nes mes dabar bijome“, – kalbėjo G. Žižys.

Vyrai – išdrįskite būti drąsūs

„Vyrai turi didelį privalumą – jie gali matyti savo šlapimo srovę ir patys įvertinti ankstyvus pokyčius. Šlapinantis vyrai mato savo šlapimo srovę ir bet koks jos pokytis jau yra raudona lemputė, raginanti skubėti pasikonsultuoti pas gydytoją“, – sako VšĮ Inkocentras vadovė.

Trukčiojanti šlapimo srovė, pasikeitusi šlapimo srovės trajektorija, naktinis noras pasišlapinti – tai požymiai, išduodantys, kad prostatoje jau yra pokyčių. Kai yra pokyčių prostatoje, vyras gali matyti, kad šlapimas labai nedideliais kiekiais išteka nuolat. Tai vadinama persipildymo šlapimo nelaikymas, kai šlapimas varva lašeliais.

„Būtinai kreipkitės į šeimos gydytoją, jis gali nukreipti pas urologą, nes reikės atlikti PSA tyrimą. Reikėtų specialisto konsultacijos, kad jis įvertintų išgydymo galimybes. PSA tyrimą gali skirti ir šeimos gydytojas“, – aiškino J. Misevičienė. Ji pridūria – diagnozavus šlapimo nelaikymą, priklauso valstybės kompensacija šlapimą sugeriančioms priemonėms.

Šlapimą sugeriančios priemonės

Pasak specialistės, informaciją apie įklotus vyrai gali gauti bet kurioje vaistinėje, jeigu nedrąsu apie tai kalbėtis akis į akį, galima skambinti Inkocentro telefonu, gausite nuotolinę nemokamą konsultaciją.

„Raginu vyrus atrasti savyje drąsos pasirūpinti savo sveikata – sudalyvauti prevencinėse patikros programose. Ir nėra gėda turėti šlapimo nelaikymą, gėda – nieko su tuo nedaryti“, – sako VšĮ Inkocentras vadovė Jurga Misevičienė. – „Svarbu žinoti, kad esant šlapimo ar išmatų nelaikymui, kai nustatoma tokia diagnozė, jūs turite teisę gauti kompensuojamas slaugos priemones. Apie tai reikia kalbėtis su savo šeimos gydytoju“.

Turintys šlapimo ir/ar išmatų nelaikymą (patvirtintą medikų suteikiant ligos kodą) turi teisę gauti kompensaciją slaugos priemonėms įsigyti:

  • Esant vidutinio laipsnio šlapimo nelaikymui gauna 60 vnt. įklotų per mėnesį;
  • esant sunkiam – nuo liepos 1 d. bus kompensuojama 60 vnt. sauskelnių per mėnesį;
  • jeigu yra ir išmatų nelaikymas, papildomai gaunama kompensacija 45 vnt. sauskelnių įsigyti;
  • priemoka vaistinėse netaikoma senjorams, sulaukusiems 75 m. ir neįgaliesiems bei sulaukusiems senatvės pensijos, jei turi draudžiamųjų pajamų mažiau nei 244.15 eur/mėn.

Jurga Misevičienė: slaugos priemonių prieinamumas gerėja, bet labai lėtai

Skaičiuojama, kad Lietuvoje gyvena apie 300 000 pacientų, turinčių vienokio ar kitokio laipsnio šlapimo ir išmatų nelaikymą, dar kitaip vadinama inkontinencija. Šis susirgimas labai greitai nustumia tokius pacientus į užribį – atsiriboja visuomenė, o ir patys sergantieji izoliuojasi. Jų gyvenimo kokybei didžiausią įtaką daro slaugos priemonių prieinamumas. Turint diagnozę yra galimybė gauti valstybės kompensuojamų priemonių. Nuo liepos 1 d. sunkų šlapimo nelaikymą turintys pacientai slaugos priemonių gaus daugiau. Apie šlapimą ir išmatas sugeriančių priemonių prieinamumą, šioje srityje įvykusius pokyčius kalbamės su VšĮ Inkocentras vadove, gydytoja Jurga Misevičiene.

Pandemija sustabdė

Prieš du metus pavyko įdiegti reikšmingus pokyčius sergančiųjų inkontinencija gyvenime. Po devynerių metų sąstingio ir tokių pacientų „nematymo“ šie susirgimai buvo pripažinti ligomis ir visi pradėjo gauti kompensaciją slaugos priemonėms.

„Dabar atrodo, kad keliems metams gerieji pokyčiai sustos. Manau, tai bus vėl sąstingio metas. Tam yra objektyvios priežastys – buvusi pandemija ir jos nulemti iššūkiai sveikatos sektoriui. Tačiau yra ir kitos priežastys: nuolatinis noras taupyti, kuris galiausiai, virsta tuo, kad žmonėms reikia mokėti priemokas ir dar dėl to, kad šlapimą nelaikantys žmonės visuomet yra užribyje, ir apie juos pagalvojama pačius paskutinius“, – sako VšĮ Inkocentras vadovė, gydytoja Jurga Misevičienė.

Pasak Inkocentro vadovės, Sveikatos ministerijoje įkurta darbo grupė buvo parengusi ilgalaikį planą, kaip kasmet bus daromi pokyčiai, kad vieną dieną Lietuvos pacientai turėtų galimybę oriai gyventi turint inkontinenciją.

„Mes siekėme 3 kompensuojamų priemonių per parą turintiems šlapimo nelaikymą. Dabar gi matome, kad kova su korona virusu visus kitus pacientus pastūmė į šoną. Sergantieji inkontinencija visuomet kaip pacientų grupė buvo užribyje, gerą dešimtmetį niekas nematė šių pacientų ir nesistengė pagerinti jų gyvenimo. Covid-19 ir kova su SARS-Cov-2 virusu, o gal tiesiog atrasta priežastis šio viruso pavidalu, leis Sveikatos ministerijos valdininkams stabdyti prasidėjusių pokyčių procesą, argumentuojant, kad pinigų nėra, nes viskas išleista kovai su virusu“, – įsitikinusi Inkocentro vadovė J. Misevičienė.

Kaip vertinate covid-19 poveikį jūsų sričiai – kaip pasikeitė pacientų gyvenimo kokybė?

2020 metais pacientų, kurie gauna šlapimą ir išmatas sugeriančias priemones, prieaugis padidėjo tiktai 11 proc. Augimas galėjo siekti 24 procentus, kaip 2019 metais arba dar daugiau, nes jau turėjo išryškėti informavimo kampanijos rezultatai. Dėl užsidariusių gydymo įstaigų nemaža dalis šlapimą ir išmatas nelaikančių pacientų tiesiog neturėjo galimybės kreiptis į specialistus ir gauti diagnozę.

Kalbant apie gyvenimo kokybę, čia reikia kalbėti apie tuos, kurie negavo diagnozės ir apie tuos, kurie jau turi diagnozę ir gauna kažkokią pagalbą: kompensuojamas šlapimą ir išmatas sugeriančias priemones arba medikamentinį, chirurginį gydymą. Pirmu atveju – tai labiausiai nukentėję asmenys. Diagnozė neabejotinai leidžia žmogui tikėtis tolimesnio medikų konsultavimo, kažkokių sprendimų jo ligai kontroliuoti ar išgydyti. Be diagnozės jie ir šlapimą sugeriančias priemones turi pirkti iš savų lėšų. Antru atveju – nukentėjo labiausiai tie, kuriems buvo suplanuotos šlapimo nelaikymo chirurginės gydymo operacijos.

Pacientų, gaunančių slaugos priemones, statistiniai pokyčiai:

  • 2018 metais liepos mėnesį iš esmės pasikeitė šlapimą sugeriančių priemonių kompensavimo sistema ir kompensavimo pagrindu tapo šlapimo nelaikymo diagnozė. Tuomet buvo 42 500 pacientų, gaunančių kompensuojamas šlapimą sugeriančias priemones. Per du metus net 35 proc. išaugo skaičius pacientų, gaunančių kompensaciją šlapimą sugeriančioms priemonėms.
  • Ligonių kasų duomenimis, 2019 m. 24 proc., 2020 – 11 proc. padidėjo gaunančių kompensuojamas šlapimą ir išmatas sugeriančias priemones. Per dvejus metus 35 proc. arba apie 15 000 žmonių išdrįso kreiptis į medikus, įvardyti, kad turi šlapimo nelaikymą ir sulaukti valstybės paramos.

Kaip vertinate šį pacientų augimą?

Vertinu teigiamai. Tai rodo, kad pokytis diagnostikoje leido iš pogrindžio išlįsti anksčiau nematomiems pacientams. Iki 2018 metų buvusi šlapimo priemonių kompensavimo sistema matė tik kelias diagnozes ir siejo jas su šlapimo ar išmatų nelaikymu. Įvykęs pokytis leido valstybės pagalbos tikėtis pacientams po įvairių onkologinių ligų gydymo, vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems šlapimo nelaikymas prasideda dėl gretutinių ligų ar tiesiog fiziologinių pokyčių. Galų gale, daugybė pacientų, turinčių šlapimo ir išmatų nelaikymą, buvo pripažinti; šlapimo ir išmatų nelaikymas pripažintas liga. Manau, tai buvo didelis proveržis šių pacientų ir jų artimųjų gyvenimuose.

35 proc. – tai labai reikšmingas augimas, įvertinus tai, kad 2020 metai buvo „covidiniai“. Beveik metus buvo sudėtinga patekti pas gydytojus. Aš stebiuosi ir džiaugiuosi, kad 11 procentų, t.y., apie 6000 žmonių visgi kreipėsi į gydytojus, gavo diagnozę ir pasirūpino savo gyvenimo kokybe.

Turime įvertinti, kad 35 proc. – tai augimas per metus ir porą mėnesių, nes karantino metu kreipimasis į medikus buvo sulaikytas. Tas augimas mums sako, kad daugybė žmonių buvo užribyje. Jeigu ne 2020 metų karantinas, mes būtume išvydę rekordišką kilimą naujai diagnozuotų atvejų.

Pokytis – nuo liepos 1 d.

Nuo šių metų liepos 1 dienos turintys sunkų šlapimo nelaikymo laipsnį gaus daugiau kompensuojamų sauskelnių – jau 60 vnt. per mėnesį.

 „Dar iki sistemos pasikeitimo kompensavimui šlapimą ir išmatas sugeriančių priemonių būdavo išleidžiama apie 5 milijonus eurų. Net ir trukdant karantinui, kompensavimas išaugo trečdaliu. Tas tik įrodo, kad tai labai opi problema. Ir jei ne karantinas, nežinia, kiek papildomų valstybės lėšų būtų pareikalavę naujai diagnozuoti asmenys ir didesni komnpensuojamų priemonių kiekiai. Iš to, kaip išaugo kompensavimui skiriama suma galima daryti paprastą išvadą – poreikis priemonių yra didelis“, – sako J. Misevičienė.

Turintys šlapimo ir/ar išmatų nelaikymą (patvirtintą medikų suteikiant ligos kodą) turi teisę gauti kompensaciją slaugos priemonėms įsigyti:

  • Esant vidutinio laipsnio šlapimo nelaikymui gauna 60 vnt. įklotų per mėnesį;
  • esant sunkiam – nuo liepos 1 d. bus kompensuojama 60 vnt. sauskelnių per mėnesį;
  • jeigu yra ir išmatų nelaikymas, papildomai gaunama kompensacija 45 vnt. sauskelnių įsigyti;
  • priemoka vaistinėse netaikoma senjorams, sulaukusiems 75 m. ir neįgaliesiems bei sulaukusiems senatvės pensijos, jei turi draudžiamųjų pajamų mažiau nei 244.15 eur/mėn.

Šlapimo nelaikymas žmonių gyvenimuose:

  • Mažiausiai viena iš trijų suaugusių moterų ir vienas iš penkių vyrų patiria šlapimo inkontinenciją.
  • JAV sveikatos ekonomikai šlapimo inkontinencija kainuoja nuo 16 iki 18 milijardų dolerių.
  • Tai antroji pagal dažnumą priežastis, kodėl senyvas žmogus atiduodamas į senelių namus.
  • Moterys prieš kreipdamosi pagalbos vidutiniškai laukia trejus su pusę metų.

VšĮ „Inkocentras”   Informacija

Translate »
Pakeisti teksto dydį
Pakeisti spalvų kontrastą