Imunizacijos savaitė

Pasaulio sveikatos organizacija kiekvienais metais mini Europos imunizacijos savaitę (balandžio 23 – 29 d.). Europos imunizacijos savaitės tikslas: didinti imunizacijos apimtis, gerinti žmonių supratimą apie skiepų svarbą ne tik atskiriems individams, bet ir plačiai visuomenei.
Liga nesirenka kam pasireikšti. Nesvari nei profesija, nei amžius, nei lytis. Dažniausiai ji užklumpa pačiu netinkamiausiu metu ir ilgam išmuša žmogų iš gyvenimo ritmo, pakeičia visus planus. Užkrečiamosios ligos kasmet sudaro iki 20 proc. visų registruotų ligų Lietuvoje. Šiandien vakcinomis galime kontroliuoti net 28 ligas, taigi, tereikia laiku pasiskiepyti.

Skiepai skirstomi pagal:
• Skiepai, skirti vaikams pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių. Tai valstybės finansuojamos vakcinos, kurios skirtos asmenims iki 18 metų. Į šią grupę įeina skiepai nuo pneumokokinės infekcijos, B tipo meningokokinės infekcijos, tuberkuliozės, hepatito B, kokliušo, stabligės, difterijos, skiepai nuo B tipo Haemophilus influenzae, nuo poliomielito, tymų, epideminio parotito, raudonukės, žmogaus papilomos viruso infekcijos bei rotavirusinės infekcijos.
• Skiepai suaugusiesiems. Šiai grupei priklauso skiepai nuo difterijos ir stabligės. Vakcinos suaugusiems asmenims yra skiriamos kas penkeri, dešimt metų ir taip pat yra valstybės finansuojamos. Gripo vakcina skiepijami rizikos grupėms priklausantys asmenys.
• Visos kitos mokamos vakcinos atitinkamiems atvejams. Pvz., skiriamos keliaujantiems, asmenims prieš sunkias operacijas, sergantiems lėtinėmis ligomis, norint išvengti komplikacijų ir mirties atvejų.

Kodėl reikia skiepytis?
Vakcina yra laikoma saugiausia ir patikimiausia apsauga nuo gyvybei pavojingų užkrečiamųjų ligų (infekcijų). Taip apsaugomas ne tik kiekvienas žmogus, bet ir sukuriama saugi aplinka visuomenei.
Kiekviena vakcina yra skiriama apsaugoti žmogaus organizmą nuo konkrečios ligos/infekcijos visą gyvenimą arba tam tikrą laikotarpį. Pavyzdžiui, gripo vakcina – vienam gripo sezonui, difterijos – 5-10 metų. Medikas, skirdamas vakciną, vadovaujasi vakcinos aprašu, kuriame yra nurodytos įskiepijimo dozės ir pakartotino skiepijimosi laikas.
Tam, kad skiepai būtų efektyvūs ir susidarytų imunitetas, privaloma laikytis atitinkamos vakcinacijos sekos (kurso), kuris nurodytas vakcinos apraše. Skiepų efektyvumas siekia nuo 90 iki 99 procentų.

Skiepijimai turi būti vykdomi dėl trijų svarbiausių priežasčių:
• Kai kurios ligos yra plačiai paplitusios, todėl sprendimas neskiepyti gyventojų reiškia prisiimti šios ligos riziką.
• Kai kurios infekcijos vis dar cirkuliuoja aplinkoje. Susirgimai šiomis infekcijomis pasitaiko retai. Sumažėjus skiepijimų (imunizacijos) apimtims, galimi šių ligų protrūkiai su gyvybei grėsmingomis komplikacijomis.
• Išsivysčiusiose šalyse kai kurios ligos išnyko (pvz., tuberkuliozė, difterija), tačiau kituose pasaulio regionuose jos ir toliau sukelia protrūkius. Atsižvelgiant į didelį tarptautinių kelionių mastą, šias ligas keliautojai gali labai lengvai įvežti į bet kurią kitą šalį.