Nebūkite abejingi savo sveikatai – pasitikrinkite dėl onkologinių ligų

Deja, kasmet vis daugiau žmonių suserga klastingoms onkologinėmis ligomis. Kita vertus, nepaliaujamai vystantis mokslui nuolat randasi daugiau prielaidų tam, kad ši žmonijos rykštė būtų pažabota: apie tai byloja naujos vėžio profilaktikos, ankstyvosios diagnostikos, modernaus gydymo galimybės. Kad kova su vėžio liga būtų sėkminga, būtina dar viena sąlyga – sąmoningas, aktyvus visuomenės dalyvavimas joje.

Žmogaus kūno audiniai yra sudaryti iš mažiausių struktūrinių dalelių – ląstelių. Vieno organo ląstelės skiriasi nuo kito organo ląstelių savo išvaizda bei atliekama funkcija, tačiau jų dalijimosi, dauginimosi procesai panašūs. Sveikų ląstelių dalijimasis vyksta tvarkingai, nes organizmas jį kontroliuoja. Kartais, veikiant kenksmingiems veiksniams, kurio nors organo ląstelės ilgainiui pažeidžiamos taip, kad ima nebepaisyti organizmo kontrolės – nepaliaudamos dalijasi. Susidaro pakitusių ląstelių sankaupa – navikas.

Maždaug 40 proc. vėžio atvejų  būtų galima išvengti, jeigu žmonės:

  • Nerūkytų;
  • Ribotų alkoholio vartojimą;
  • Skirtų daugiau laiko pasivaikščiojimui ir mankštai;
  • Sveikai maitintųsi;
  • Saugotų save nuo ultravioletinių spindulių;
  • Saugotų save nuo vėžį sukeliančių infekcijų.
  • Laiku pasitikrintų.

Tabakas ir pasyvus rūkymas. Tabako vartojimas bet kokia forma (cigarečių, cigarų, pypkių rūkymas, tabako kramtymas), taip pat pasyvus rūkymas yra žalingi sveikatai, padidina riziką susirgti ir mirti nuo daugiau kaip 20 įvairių ligų. Tabako gaminių vartojimas yra vienas didžiausių plaučių vėžio rizikos veiksnių. Reguliariai rūkantis arba būnantis tabako dūmų aplinkoje asmuo, turi didesnę tikimybę susirgti vėžiu, kadangi tabako dūmuose yra apie 50 cheminių medžiagų, galinčių susijungti su DNR ir sukelti genų mutacijas. Rūkaliai dažniau negu nerūkantieji suserga plaučių, gerklų, burnos ertmės, stemplės, šlapimo pūslės, inkstų, ryklės, skrandžio, kasos ar gimdos kaklelio vėžiu.

Alkoholio vartojimas. Alkoholis  daro įtaką burnos, gerklės, stemplės, žarnyno, krūties, kepenų ir kitų vėžio tipų atsiradimą. Daugumos šių piktybinių navikų atveju, vėžio rizika didesnė alkoholį vartojantiems asmenims, kurie dar ir rūko. Dažnai girtaujančio žmogaus organizme trūksta naudingų medžiagų, kurios padeda apsisaugoti nuo onkologinių susirgimų, skatina neurologinių, virškinimo ir kitų organų susirgimus.

Fizinė veikla. Pastaruoju metu daugelis žmonių gyvena nepakankamo fizinio aktyvumo sąlygomis. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad ilgalaikis nejudrumas gali tapti pagrindine daugelio, net ir kai kurių onkologinių, ligų priežastimi. Manoma, kad susirgti gimdos, žarnyno, prostatos, skrandžio, inkstų, stemplės, kasos ir kt. vėžio tipais didesnę riziką turi nutukę žmonės, kurių kūno masės indeksas (KMI) yra 25 ir daugiau.

Sveika mityba. Vėžio riziką galima sumažinti valgant tinkamą maistą. Pasirinkite produktus, turinčius daug skaidulų, vitaminų ir mineralų, antioksidantų, mažai riebalų. Reikėtų keletą kartų per dieną valgyti vaisių ir daržovių, rupios duonos ir kruopų. Mokslininkai nustatė, kad suvalgydami 80 – 100 g. vaisių per dieną sumažiname skrandžio vėžio riziką net 30 proc., o burnos vėžio riziką – 20 proc.

Apsauga nuo saulės spindulių. Ultravioletinė (UV) spinduliuotė sukelia ankstyvą odos senėjimą ir odos pažeidimus, kurie gali išsivystyti į odos vėžį. UV saulės spinduliuotę skleidžia saulė, UV lempos bei dirbtinės saulės šviesos lempos soliariumuose. Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, kad apie 75 proc. jaunų žmonių, reguliariai lankančių soliariumus, patiria padidintą pavojingiausios odos vėžio formos – melanomos riziką.

Apsauga nuo vėžį sukeliančių infekcijų. Užsikrėtus kai kuriais virusais ir bakterijomis, padidėja tikimybė susirgti vėžiu. Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) yra svarbiausia gimdos kaklelio vėžio priežastis, jis taip pat didina riziką susirgti kitais piktybiniais navikais. Kepenų vėžys gali išsivystyti po daugelį metų besitęsiančių hepatito B ar hepatito C virusų. T ląstelių virusas-1 (HTLV -1) didina asmens riziką susirgti limfoma ar leukoze. Žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV) sukelia AIDS. Žmonėms, užsikrėtusiems ŽIV, gresia didesnė rizika susirgti piktybine liga, vadinama Kapoši sarkoma, taip pat ir limfoma. Epštein-Baro virusas (EBV) padidina limfomos riziką, o žmogaus Herpes virusas – 8 (HV-8) yra Kapoši sarkomos rizikos veiksnys. Helicobacter pylori bakterija gali sukelti skrandžio opas, taip pat gali būti skrandžio vėžio ir skrandžio gleivinės, limfomos priežastimi.

Laiku pasitikrinkite. Net jei jaučiatės gerai, visada reikia rūpintis ir ligų prevencija. Tai primygtinai pabrėžia gydytojai, sveikatos specialistai.  Kuo anksčiau vėžys randamas, tuo lengviau jį gydyti. Ir tuo didesnė tikimybė, kad gydymas bus sėkmingas.

NEBŪKITE ABEJINGI SAVO SVEIKATAI, ATSIRADŪS JUMS NEBŪDINGIEMS SIMPTOMAMS KREIPKITĖS Į SAVO ŠEIMOS GYDYTOJĄ!