Priklausomybė lošimams – grėsmė ne tik lošiančiajam, bet ir jo artimiesiems

Seniai žinoma, jog lošimas yra viena klastingiausių žmogaus ydų. Lengvų pinigų iliuzija ir neatsakingas lošimas neretai gali privesti ne tik prie emocinio, bet ir prie finansinio žlugimo. Svarbu atminti, jog nepriklausomai nuo lošimo rūšies, didžiausi šansai laimėti – lošimo organizatorių pusėje.

Dvi pagrindinės sąvokos: „azartinis lošimas“ ir „probleminis lošimas“. Kur slypi jų skirtumai?

Azartinis lošimas – tai žaidimas iš pinigų, kurio rezultatas yra visiškai atsitiktinis įvykis, skirtingai nuo kitų žaidimų, kurių rezultatai priklauso nuo žaidėjų įgūdžių, sugebėjimų žaisti ir laimėti žaidimą. Priklausomybė nuo azartinių lošimų, dar kitaip žinoma kaip kompulsyvus lošimas arba ludomanija, tai psichikos sutrikimas, vienas iš impulsų kontrolės sutrikimų. Kompulsyvūs lošėjai negali kontroliuoti savo impulso lošimui, net ir tuo metu, kuomet supranta, kad lošimas sukelia kančias jiems patiems ar jų artimiesiems. Ir nepriklausomai nuo aplinkybių, lošimas ar mintys apie lošimą tampa vieninteliu dalyku, kurio geidžia lošiantysis.

Probleminis lošimas – tai rizikingas lošimas, dėl kurio formuojasi problemos kurioje nors svarbioje gyvenimo srityje. Jeigu lošimas užima didžiąją dalį asmens laiko, jam yra skiriama didesnė pinigų dalis, nei pagrindiniams poreikiams patenkinti, siekiama atsilošti, lošimams skiriamas biudžetas viršija asmens realias pajamas, tęsiamas lošimą, ignoruojant galimas pasekmes – asmuo galimai Probleminis lošėjas.

 

FAKTORIAI, LEMIANTYS PRIKLAUSOMYBĖS AZARTINIAMS LOŠIMAMS VYSTYMĄSI

Labai svarbu suprasti, kad nėra vienos priežasties ar vieno faktoriaus, lemiančio, ar asmuo taps priklausomu nuo lošimų ar ne. Tai gali būti lengvų pinigų siekis, noras patirti pakilimus ir nuosmukius lošimo metu, adrenalino „vaikymasis“, bėgimas nuo vienatvės, būdas stresui įveikti, socialinio statuso siekimas, pvz., būti profesionalu ar sėkmingu lošėju. Moksliniuose straipsniuose dažnai rašoma, kad vienas svarbiausių faktorių – sutrikęs savęs vertinimas (būdingas narcisizmas). Vaikystėje susiformavęs nepilnavertiškumo kompleksas kompensuojamas fantazijomis apie savęs aukštinimą bei visagališkumą. Pvz., jei pavyksta išlošti – tai pastiprina vidinę savivertę ir svarbą, o kartu ir išskirtinumo pojūčius, ir dar giliau pastumia į susikurtą savęs suvokimo fantazijų pasaulį. Nemažiau svarbūs ir sutrikę tarpasmeniniai santykiai. Dėl to labai svarbu būti kritiškam savo elgesiui bei mąstymui ir pastebėjus, kad lošimas kelia daugiau slogių jausmų nei malonumo – neatidėliotinai kreiptis pagalbos.

Papildomai prie faktorių lemiančių priklausomybę galima priskirti lošimų prieinamumą, įsitraukimą į lošimus jauname amžiuje, pratinimasis prie lošimų žaidžiant kompiuterinius žaidimus, anksčiau turėtą priklausomybė alkoholiui ar psichotropinėms medžiagoms ir pan.

 

PROBLEMINIS LOŠIMAS IR PRIKLAUSOMYBĖ: ŽENKLAI IR SIMPTOMAI

Priklausomybė nuo lošimų dažnai įvardinama kaip „paslėpta“ arba „nematoma“ liga. Lyginant ją su priklausomybe nuo alkoholio ar psichiką veikiančių medžiagų, akivaizdžių fizinių požymių ar stipriau išreikštų simptomų nėra. Patys probleminiai lošėjai nuolatos randa būdų neigti ar bent jau sumenkinti problemos mastą. Taip pat, jie įdeda daug pastangų, norėdami nuslėpti savo liguistą potraukį nuo artimųjų.

EMOCINIAI SIMPTOMAI. Per dažnas ar neatsakingas lošimas gali sukelti daug sunkių jausmų, tokių kaip: nerimas, neviltis, apatija, pyktis. Nuolat patiriant tokius jausmus, daugeliui lošiančiųjų gali kilti mintys apie savižudybę ar net bandoma žudytis. Finansinės netektys, skolos, pablogėję santykiai darbe, šeimoje, su draugai (ar – suprastėję socialiniai ryšiai), nesėkmingi bandymai stabdyti kompulsyvų lošimą išvargina lošiantįjį, jis dažnai jaučiasi vienišas su savo kalte ir beviltiškumu.

SAVIŽUDYBĖS RIZIKA. Daugelis lošiančiųjų, patirdami nuolatines nesėkmes lošime, jaučia daug sunkių jausmų. Tai neviltis, pyktis, nerimas. Nuolatos patiriant neigiamas emocijas, gali atsirasti minčių apie savižudybę. Labai svarbu gauti žinių, kaip kalbėtis su žmogumi, galvojančiam apie savižudybę.
Daugiau informacijos dėl pagalbos žmogui, galvojančiam apie savižudybę, galite rasti čia. 

 

FIZINIAI SIMPTOMAI. Kadangi kompulsyvus lošimas yra psichikos sutrikimas, keliantis daug sunkių jausmų, negydomas jis gali peraugti į depresiją ar kitus, sunkesnius psichikos sutrikimus. Nuolatinis nerimas gali paveikti miego kokybę. Dėl to kai kurie lošiantieji skundžiasi galvos skausmais, nuovargiu, svorio netekimu arba padidėjimu. Neretai tokiais atvejais vargina psichosomatiniai sutrikimai: širdies skausmai, padidėjęs spaudimas, kvėpavimo bei virškinimo sutrikimai.

SOCIALINĖS PASEKMĖS. Nors priklausomas nuo azartinių lošimų asmuo patiria dideles emocines kančias, šeima, kaip artimiausias lošiančiojo ratas, taip pat susiduria su kompulsyvaus lošimo pasekmėmis. Labai dažnai lošiančiojo artimieji patiria emocinį ir net fizinį smurtą iš lošiančiojo arba jo kreditorių. Šeimose, kuriuose vienas sutuoktinių yra priklausomas nuo lošimų, padidėja skyrybų rizika. Jungtinėse Amerikos Valstijose atliktų tyrimų duomenimis, apie 65 procentai šeimų, kuriose vienas iš sutuoktinių lošia, prieina iki skyrybų. Trys iš penkių nuo lošimų priklausomų asmenų turi vaikų. Daugiausia streso tokios šeimos patiria dėl lošiančiojo neatsakingo lošimo atsiradusių skolų, taip pat nekontroliuojamo melo ir įtampos.

Vaikai taip pat kenčia nuo lošimo pasekmių šeimoje:

  • Jaučiasi apleistais tiek fiziškai, tiek emociškai.
  • Probleminių lošėjų vaikai dažniau patiria artimojo, kenčiančio nuo lošimų priklausomybės, emocinį ir fizinį smurtą.
  • Probleminių lošėjų vaikai turi didesnę riziką užaugę tapti priklausomais nuo lošimų.

 

PRIEŽASTYS, DĖL KURIŲ LOŠIAMA SAUGI VEIKLA, PAKEISIANTI LOŠIMĄ
Patirti dėl adrenalino antplūdžio kylantį jaudulį Sportas arba su iššūkiais siejamas hobis: aktyvus sportas, kalnų dviratis, alpinizmas, kartingai ir pan.
Labiau socializuotis, siekiant išvengti drovumo ar vienatvės Viešojo kalbėjimo užsiėmimai, bendra veikla su įvairiomis socialinėmis grupėmis, bendravimas su draugais ir artimaisiais, savanorystė, naujų pažinčių paieškos.
Vengiant nemalonių jausmų, negalvoti apie problemas Darbas su psichologu arba psichoterapeutu padėtų susitvarkyti su kylančiais jausmais
Vienatvė ir nuobodulys Suraskite užsiėmimą, kuriam jaučiate aistrą, pvz.: muzika, kiti menai, bendravimas su žmonėmis, turinčiais panašių pomėgių.
Atsipalaiduoti po įtemptos dienos Kasdieniniai 15 min. trukmės fiziniai pratimai padeda susitvarkyti su stresu. Galima išmėginti kvėpavimo technikas, meditacijas, masažą ir pan.
Išspręsti finansines problemas Šansai laimėti visuomet yra verslo pusėje, dėl to finansinius klausimus geriau spręsti su patyrusiu konsultantu.

Jei Jūsų artimas žmogus turi problemų dėl lošimo, jis gali:

  • Pradėti gintis, kai kalbama apie jo lošimą.Kuo gilesnėje „duobėje“ yra lošėjas, tuo labiau jis pateisina savo lošimą kaip būdą pinigams užsidirbti ar atsilošti. Jis gali pradėti slėpti savo lošimą, gintis arba priešingai – kaltinti Jus dėl problemos atsiradimo.
  • Piniginiuose klausimuose tampa slapukaujantis, įtarus.Gali pradėti slėpti savo pajamas, pradėti meluoti dėl vėluojančių atlyginimų. Kartais priešingai – probleminis lošėjas ima rodyti didelį norą kontroliuoti šeimos biudžetą, prisiimti daugiau atsakomybės buitiniuose klausimuose.
  • Ieškoma pinigų lošimams.Netikėtai atsirandą grasinantys laiškai iš skolinimosi kompanijų, bandoma skolintis pinigų iš artimųjų ar draugų rato. Galite pastebėti, kad namuose mistišku būdu dingsta juvelyriniai dirbiniai, daiktai.

 

KAIP TEIKTI PAGALBĄ?

Probleminiam ar kompulsyviam lošėjui labai svarbu jausti šeimos ir draugų paramą kovoje su varginančia priklausomybe, tačiau tik pats lošiantysis turi priimti sprendimą atsisakyti lošimo. Svarbu tinkamai pasirengti pagalbos teikimui.

 

KOKIE BŪDAI TINKA IR KOKIE NE?

Tinka:

  • Kreipkitės pagalbos į specialistus, Artimųjų savitarpio paramos arba Anoniminių lošėjų grupes.
  • Surinkite daugiau informacijos apie artimojo problemą, kad, atėjus laikui, galėtumėte ja pasidalinti.
  • Aptarkite su savo vaikais probleminio lošimo keliamus pavojus.
  • Daugiau dėmesio kreipkite į savo artimojo teigiamas savybes. Jų tikrai yra.
  • Pokalbių apie azartinius lošimus su savo artimuoju metu išlaikykite ramų, pagarbų toną.
  • Ieškokite pagalbos sau ir dalinkitės tuo su savo artimuoju. Pagalba yra svarbi ne tik lošiančiajam, bet ir Jums bei kitiems šeimos nariams.
  • Įsisąmoninkite pagalbos lošiančiajam svarbą, nepriklausomai nuo to, kiek laiko ji gali trukti. Palaikykite artimąjį pagalbos siekime.
  • Perimkite finansų valdymą šeimoje.
  • Išmokite kalbėti apie savo jausmus, leiskite savo jausmais dalintis lošiančiajam.

Netinka:

  • Pamokslavimas, moralizavimas, nekontroliuojamas pyktis, priekaištavimas, problemos ar artimojo ignoravimas, patyčios ar smurtavimas.
  • Nuolaidžiavimas ar grasinimai, kurių niekada neįvykdysite.
  • Vertimas ar reikalavimas gydytis.
  • Atsiribojimas nuo lošiančiojo, „išstumiant“ jį iš šeimos gyvenimo, tarsi baudžiant už jo elgesį.
  • Tikėtis, kad lošimo problema išsispręs savaime ar vos tik pradėjus gydymą.
  • Mokėti skolas už lošiantįjį.
  • Slėpti ar meluoti apie lošiančiojo problemas šeimai, draugams, artimiesiems.

 

KOKIE YRA EFEKTYVŪS IR PRIEINAMI PAGALBOS BŪDAI LIETUVOJE?

Kalbant apie pagalbą lošiančiajam svarbu suvokti, kad specialistas ar savitarpio paramos grupės nariai yra bejėgiai, jei asmuo nepasirengęs darbui su savimi. Svarbiausia: noras keistis ir dalyvavimas procese.

SAVANORIŠKAS APSIRIBOJIMAS NUO AZARTINIŲ LOŠIMŲ. Kaip pateikti prašymą skaitykite čia.

ANONIMINIAI LOŠĖJAI. Anoniminiai lošėjai – tai draugija vyrų ir moterų, kurie dalijasi savo patirtimi, jėgomis ir viltimi, siekdami padėti sau ir kitiems įveikti lošimo problemą. Daugiau apie Anoniminių lošėjų grupes skaitykite čia.

NETEIKITE MAN KREDITO. Viena dažniausiai pasitaikančių problemų probleminių lošėjų gyvenime yra skolinimasis iš greitųjų kreditų bendrovių. Jeigu nuogąstaujate, kad galite prarasti saiko jausmą ir pradėti skolintis neapdairiai, turite galimybę savanoriškai apsispręsti nesinaudoti smulkiųjų vartojimo kreditų davėjų paslaugomis ir pateikti prašymą įrašyti Jus į nepageidaujančiųjų gauti smulkiųjų vartojimo kreditų asmenų registrą „Neteikite man kredito“. Jį prižiūri Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacija. Daugiau apie programą skaitykite čia. 

LOŠIANČIŲJŲ ARTIMŲJŲ SAVITARPIO PARAMOS GRUPĖ. Tai Lošimų priežiūros tarnybos programa, skirta lošiančiųjų artimiesiems. Susirinkimų metu artimieji dalinasi savo jausmais, mintimis, sprendžia iškilusius klausimus dėl lošiančio artimojo. Tai vienas iš tinkamiausių būdų, siekiant pasirūpinti savimi, gauti daugiau naudingos informacijos probleminių lošimų klausimais.

Daugiau informacijos apie grupę galite gauti paskambinę į Lošimų priežiūros tarnybą telefonais:
8 (5) 233 62 41 arba +370 609 66676 arba elektroniniu paštu pagalba@lpt.lt.

MINESOTOS PROGRAMA PRIKLAUSOMYBĖS LIGŲ CENTRUOSE. Minesotos programa – psichoterapinis gydymas: jausmų pažinimas, bendravimo įgūdžių lavinimas, elgesio ir mąstymo koregavimas, motyvacijos blaivybei stiprinimas, „12 žingsnių“ programos taikymas tolesniame gyvenime.

Taip pat rengiamos paskaitos priklausomybės ligomis sergančių asmenų artimiesiems. Programos trukmė – 28 dienos.Daugiau informacijos galite rasti čia.

PSICHIKOS SVEIKATOS SPECIALISTAI: psichiatras, psichologas, psichoterapeutas.

MEDIKAMENTINIS GYDYMAS. Gana dažnai lošiantieji, nuolatos išgyvenantys sunkius jausmus, gali skųstis miego sutrikimais, apatiška nuotaika, nuovargiu, nerimu ir pan. Jei pradėjote dirbti su psichologu ar psichoterapeutu, dėl vaistų vartojimo galite pasitarti su jais, tačiau teisę skirti vaistus gali tik gydytojas psichiatras arba psichiatras–psichoterapeutas.

 

Straipsnis parengtas pagal socialinio projekto www.nebenoriu-losti.lt publikuojamą informaciją.