Rugsėjo 29 d. – Pasaulinė širdies diena!

Kasmet pasaulyje dėl minėtos priežasties miršta apie 17,9 mln. žmonių, tai sudaro trečdalį visų pasaulio mirčių. 2018 m. Lietuvoje kraujotakos sistemos ligos sudarė daugiau kaip pusę, t. y. 54,4 proc., mirties priežasčių. Lėtinė išeminė širdies liga yra pagrindinė mirties priežastis tarp darbingo amžiaus (16–64 m.) gyventojų. 2018 m. Lietuvoje nuo šios ligos mirė 17,8 proc. darbingo amžiaus vyrų ir 10,9 proc. 16–64 m. amžiaus moterų.

Pagrindiniai širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai yra rūkymas, padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje, netaisyklinga mityba bei mažas fizinis aktyvumas. Kiti rizikos veiksniai, turintys įtakos širdies ir kraujagyslių ligoms vystytis, yra antsvoris, nutukimas, cukrinis diabetas, piktnaudžiavimas alkoholiu ir psichinis bei socialinis stresas.

Dažnai širdies ir kraujagyslių ligų galima išvengti. 80 proc. priešlaikinių mirčių dėl širdies ir kraujagyslių ligų galima būtų išvengti, jei būtų kontroliuojami keturi pagrindiniai rizikos veiksniai – rūkymas, nesveika mityba, fizinis pasyvumas bei žalingas alkoholio vartojimas.

Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertai apskaičiavo, jog vidutinis arterinio kraujo spaudimo, cholesterolio koncentracijos kraujyje sumažinimas, metimas rūkyti gali daugiau negu dvigubai sumažinti sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis.

2019 m. Pasaulinė širdies federacija ragina paminėti Pasaulinę širdies dieną ir pasižadėti keisti savo įpročius, pradėti valgyti subalansuotą maistą, reguliariai mankštintis, sumažinti alkoholio vartojimą, nerūkyti arba mesti, jei rūkote. Šie maži pokyčiai ne tik pagerins Jūsų sveikatą, bet ir padės mėgautis pilnaverčiu gyvenimu.

Fizinis aktyvumas. 30 minučių aktyvaus judėjimo per dieną gali padėti išvengti širdies infarkto ir insulto. Stenkitės, kad fizinis aktyvumas taptų įprasta jūsų gyvenimo dalimi. Pavyzdžiui, naudokitės laiptais, o ne liftu, išlipkite iš autobuso keletą stotelių anksčiau ir eikite likusį kelią pėsti, žaiskite su vaikais judrius žaidimus, važiuokite dviračiu į darbą, intensyviai atlikite namų ruošos darbus. Fizinis aktyvumas yra puikus būdas atsikratyti streso ir kontroliuoti savo svorį – stresas ir antsvoris taip pat daro įtaką širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimui.

Subalansuota mityba. Su maistu kasdien turime gauti būtinų organizmui medžiagų: riebalų, angliavandenių, baltymų, vitaminų, mikroelementų, skaidulinių medžiagų. Visų šių medžiagų santykis turi būti subalansuotas. Netinkamai maitinantis santykis sutrinka. Širdžiai ir kraujagyslėms ypač žalingas per gausus gyvulinių riebalų, lengvai pasisavinamų angliavandenių, druskos, per mažas šviežių daržovių, vaisių, skaidulinių medžiagų, vitaminų, kalio, magnio kiekis. Valgykite daug šviežių vaisių ir daržovių, įvairių grūdų produktų, liesos mėsos, žuvies, žirnių, pupelių, lęšių ir mažai sočiųjų riebalų turinčių maisto produktų. Saikingai vartokite perdirbtus maisto produktus, kuriuose dažnai yra daug druskos, cukraus ir riebalų. Venkite alkoholio ar bent jau sumažinkite jo kiekį, venkite ir saldžiųjų gėrimų. Saldumynus keiskite šviežiais vaisiais. Gerkite pakankamai vandens.

Gyvenimas be tabako. Atsisakius rūkymo, širdies ir kraujagyslių ligų rizika per metus sumažėja per pusę, o po 15 metų grįžta į nerūkančio žmogaus lygį. Venkite ir tabako dūmais užterštos aplinkos – nuolatinis buvimas prirūkytoje patalpoje ženkliai padidina širdies infarkto riziką.

Taip pat kviečiame dalyvauti širdies ir kraujagyslių ligų rizikos grupės asmenų sveikatos stiprinimo programoje, kuri vyks Radviliškyje, Baisogaloje, Kutiškiuose, Sidabrave, Skėmiuose, Šeduvoje, Šiaulėnuose, Tyruliuose (daugiau informacijos rasite paspaudę ČIA)

Straipsnis paruoštas naudojant Marijampolės savivaldybės visuomenės sveikatos biuro informaciją