Rugsėjo 29-oji  – Pasaulinė širdies diena

Širdies-kraujagyslių sistemos ligos yra pagrindinė žmonių mirtingumo priežastis išsivysčiusiose šalyse. Šiuolaikinis gyvenimo būdas, streso gausa lemia šių ligų jaunėjimą, todėl tai ne tik vyresnio amžiaus žmonių ligos. Yra daugybė būdų išsaugoti sveiką širdį. Kai kurie jų akivaizdūs: širdžiai naudinga mityba, aktyvumas, sveikas kūno svoris, cholesterolio lygio ir kraujospūdžio stebėsena, metimas rūkyti. Net 80% šių ligų galima būtų išvengti pakoregavus mitybą ir gyvenimo būdą, todėl sveikata priklauso tik nuo mūsų pačių indėlio į ją.

Svarbiausi rizikos veiksniai susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis:

Rūkymas – rūkantieji labai rizikuoja susirgti ateroskleroze ir jos sukeltomis ligomis, todėl rūkaliams patarčiau kuo greičiau mesti rūkyti, o nerūkantiems – vengti pasyvaus rūkymo.

Arterinio kraujo spaudimo padidėjimas – svarbus rizikos veiksnys išsivystyti aterosklerozinėms širdies ir kraujagyslių sistemos ligoms, širdies nepakankamumui, inkstų funkcijos, pažintinių funkcijų sutrikimams. Rizika susirgti auga didėjant arteriniam kraujo spaudimui. Esant kitiems rizikos veiksniams – cukriniam diabetui, padidėjusiai cholesterolio koncentracijai – arterinė hipertenzija dar labiau didina riziką susirgti širdies ligomis.

Cholesterolis turi priežastinį ir nepriklausomą ryšį su širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Sumažinus cholesterolio koncentraciją, mažėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Rekomenduojama bendrojo cholesterolio norma – ne daugiau 5 mmol/l, MTL cholesterolio (blogojo cholesterolio) – ne daugiau 3 mmol/l. Svarbu vartoti maisto produktus, mažinančius širdies ir kraujagyslių ligų riziką – turi būti vartojamas įvairus maistas, energetinė maisto vertė turėtų būti įvertinta, kad būtų išvengta viršsvorio, skatintina vartoti vaisius, daržoves, grūdus, rupią duoną, žuvį, liesą mėsą, liesus pieno produktus, gyvulinės kilmės riebalus keisti augalinės kilmės riebalais bei riebalais iš žuvies, mažinti bendrą riebalų sunaudojimą

Kūno svoris  – padidėjusi kūno masė susijusi su didesniu sergamumu ir mirštamumu nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Taip pat pastebėtas ryšys su didėjančiu arteriniu kraujo spaudimu ir cholesterolio koncentracija kraujyje, dažnesniais cukrinio diabeto atvejais. Pagrindiniai svorio kontrolės būdai – bendro kalorijų kiekio, gaunamo su maistu, mažinimas ir reguliarus fizinis aktyvumas.

Fizinis aktyvumas – širdžiai naudingas bet koks fizinio aktyvumo didinimas. Rekomenduojama bent 30 minučių vidutinio aktyvumo kasdien. Sportas su šeima ir draugais didina motyvaciją judėti. Papildoma judėjimo nauda – geresnė nuotaika, svorio sumažėjimas, geresnė savijauta.

Stresas – vienos dažniausių ilgalaikio ir nuolatinio streso pasekmių yra sutrikęs širdies darbas, skrandžio opos ir virškinimo sistemos sutrikimai, skydliaukės ir onkologinės ligos. Tai išties labai rimtos ir pavojingos ligos. Streso metu organizme vykstantys pokyčiai pablogina koronarinę kraujotaką, įtakoja trombų formavimąsį ar aterosklerotinės plokštelės plyšimą. Didžiausia bėda ta, kad aterosklerotinė plokštelė daug metų auga nesukeldama jokių simptomų, o stresas gali ją suaktyvinti. Streso metu į kraują patekę streso hormonai sukelia kraujagyslių spazmus, didina arterinį kraujospūdį, širdies susitraukimų dažnį, todėl nors ir šiek tiek pažeista vainikinė kraujagyslė gali staiga užsikimšti.

Širdies ligomis suserga vis jaunesni žmonės, dažnai žmogus net nesuvokia, kad jis jau serga, nes liga vystosi palaipsniui. Simptomai pajuntami, kai liga jau pažengusi arba ji aptinkama atsitiktinai, atliekant tyrimus, todėl labai svarbu stebėti savo sveikatos pokyčius ir nuolat rūpintis savo sveikata.

 

Radviliškio rajono visuomenės sveikatos biuro informacija