Širdies ir kraujagyslių ligos – ką verta žinoti?

Kelią ligoms gali užkirsti žinios apie giminės sveikatos istoriją. Amžius, lytis ir paveldimumas – tai sveikatos rizikos veiksniai, kurių žmogus negali kontroliuoti ir pakeisti. Tačiau sveikatos specialistai tvirtina, kad žinojimas apie priklausymą rizikos grupei yra „vertas aukso“, nes suteikia žmogui progą išvengti galimos ligos pasirinkus sveikesnę gyvenseną.

Tikrintis sveikatą reikia ir jauniems. Naujausio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto atlikto Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimo duomenimis, 20 proc. vyrų ir 12 proc. moterų pernai nė karto neapsilankė pas gydytoją, daugiausia tai – vyresni nei 25 metų ir vidutinio amžiaus Lietuvos gyventojai.

Specialistai atkreipia dėmesį, kad profilaktiškai tikrintis sveikatą turime ir tuomet, kai jaučiamės gerai ir esame jauni. Dirbantys žmonės šiandien patiria daug streso, jų gyvenimo tempas labai greitas, o tai didina kraujo spaudimą ir širdies susitraukimų dažnį, kas pagreitina širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimą.

Gyvensenos tyrimo duomenys rodo, kad jau kas dešimto 25-34 m. ir kas penkto 35-44 m. amžiaus vyro kraujospūdis yra padidėjęs. Tuo tarpu tiek vyrų, tiek moterų cholesterolio kiekis kraujyje pradeda ženkliai didėti maždaug nuo 45  metų amžiaus.

Riba, kada žmogus turi rimčiau susirūpinti savo sveikata – 50 metų. Vyresniame amžiuje kraujagyslių standumas didėja, progresuoja aterosklerozė (kraujagyslių kalkėjimas). Be to, šio amžiaus sulaukę žmonės mažiau juda, ne visuomet vartoja pilnavertį maistą, rūkaliams pasireiškia šalutinis šio žalingo įpročio poveikis. Todėl 50-etis bent kartą per metus turėtų pasitikrinti kraujospūdį, cholesterolio kiekį kraujyje.

Verta žinoti giminės sveikatos istoriją. Paveldimumas yra reikšmingas širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys. Norint užbėgti ligai už akių ar ją atitolinti vertėtų pasidomėti, kokiomis ligomis sirgo ar serga artimieji.

Labiau rūpintis savo sveikata vertėtų tais atvejais, jei pirmos eilės artimi giminaičiai (vyrai iki 55 metų ir moterys iki 65 metų) sirgo širdies ir kraujagyslių liga arba nuo šios ligos mirė. Kitaip tariant, kiekvienas turėtų atkreipti dėmesį į savo sveikatą, jei tėvams, broliui ar seseriai buvo diagnozuota koronarinė širdies liga, miokardo infarktas arba insultas.

Antros eilės giminių (senelių, tetų, dėdžių) ligos turi mažiau įtakos negu pirmosios (tėvai, broliai, seserys, sūnūs ir dukterys). Anot kardiologės, rizika tuo didesnė, kuo daugiau širdies ir kraujagyslių ligomis sergančiųjų ar mirusiųjų yra giminėje,  kuo artimesni giminystės ryšiai ir kuo jaunesnio amžiaus yra sergantis ar miręs giminaitis.

Pagrindinė gydymo priemonė nustačius paveldimumą – žalingų įpročių atsisakymas, sveikas gyvenimo būdas, ligų profilaktika. Tačiau paveldimas gali būti ne tik polinkis infarktui ar insultui, bet ir šias ligas skatinantys rizikos veiksniai, pavyzdžiui, cholesterolio kiekio didėjimas kraujyje, aukštas kraujospūdis ar cukrinis diabetas. Tokiu atveju žmogus turėtų periodiškai matuoti kraujospūdį, pulsą, atlikti kraujo tyrimus, kurių metu nustatomas cholesterolio ar gliukozės kiekis. Taip pat rekomenduojama  nevartoti riebaus maisto, gyventi fiziškai aktyvesnį gyvenimą, išlaikyti normalų kūno svorį“.

Moteris kraujagyslių ligos užklumpa vėliau. Širdies ir kraujagyslių ligomis dažniau serga vyresnio amžiaus žmonės, tačiau sergamumas tarp to paties amžiaus vyrų ir moterų skiriasi: 45-55 metų vyrai širdies ir kraujagyslių ligomis serga gerokai dažniau nei to paties amžiaus moterys. Vaisingu gyvenimo laikotarpiu moterims šių ligų padeda išvengti hormonai estrogenai, kurie apsaugo kraujagysles nuo pažeidimų. Sergamumas kraujotakos sistemos ligomis tarp moterų pradeda sparčiai didėti po menopauzės – maždaug nuo 50-ies metų. O vyresniame amžiuje, sulaukusios 65-erių, moterys pagal sergamumo dažnį pasiveja vyrus. Nuo kraujotakos sistemos ligų taip pat dažniau miršta moterys nei vyrai.

Senatvėje – akistata su tromboze. Dėl kraujagyslių aterosklerozės (kalkėjimo), pakitusios kraujo sudėties, sulėtėjusios kraujotakos ar kitų priežasčių vyresniame amžiuje kraujagyslėse greičiau formuojasi kraujo krešuliai (trombai). Trombas gali nulemti deguonies stygių kraujagyslės maitinamame organe, dėl ko žmogų gali ištikti miokardo infarktas, išeminis insultas, plaučių embolija ir kitos pavojingos komplikacijos.

Venų trombozė pasireiškia penkis kartus dažniau nei arterijų trombozė ir yra viena iš dažniausių širdies ir kraujagyslių ligų pasaulyje. Maždaug nuo 60-ųjų gyvenimo metų trombozės rizika išauga ypač.

Būkite atidūs simptomams. Pagrindinė širdies ir kraujagyslių priežastis – klastinga aterosklerozė. Ji dešimtmečiais gali progresuoti nejuntama, tačiau yra daugelio ligų, turinčių aiškius simptomus, priežastis. Sergant išemine širdies liga vainikinėje širdies  kraujagyslėje susidaręs trombas gali sukelti ūmų koronarinį sindromą. Įprastas jo požymis – skausmas krūtinėje, plintantis į rankas, petį, nugarą.

Jeigu pajutote nerimą keliančių simptomų – kreipkitės į gydytoją. Tik jis gali priimti sprendimą, ar būtina imtis asmeninių prevencijos priemonių bei kokią individualią ligos profilaktiką taikyti.

Lietuvos širdies asociacijos informacija

 

Nuo gruodžio 11 d. prasideda šviečiamoji programa “Viena širdis – vienas gyvenimas” ŠEDUVOJE!

Pirmojo užsiėmimo metu NEMOKAMAI bus atliekama kūno masės analizė (raumenų, riebalų, skysčių kiekis organizme, biologinis amžius ir t.t.). Taip pat gydytoja J. Staškūnienė pasidalins žiniomis ir patarimais kaip išvengti širdies kraujagyslių ligų! 

LAIKAS: gruodžio 11 d. 17.15 val.
VIETA: Šeduvos gimnazijos konferencijų salė (Pilies g. 17, Šeduva)

Daugiau informacijos: ☎️ 868361707