Rugpjūčio 6 d. Onkologinių ligų prevencijos programos dalyvių grupė lankėsi Tytuvėnų regioniniame parke, Šiaulės kalno apylinkėse. Čia dalyviai turėjo galimybę ne tik pasimėgauti gamtos aplinka, bet ir aktyviai pajudėti bei išbandyti miško terapijos praktiką.
Užsiėmimą pradėjo visuomenės sveikatos specialistė L. Kučinskienė, pakvietusi dalyvius susipažinti su šiaurietišku vaikščiojimu. Šiaurietiškas ėjimas – tai vidutinio intensyvumo fizinė veikla, atliekama naudojant specialias lazdas. Tinkamai atliekant judesius į darbą įtraukiama didelė dalis kūno raumenų – aktyviai dirba kojų, rankų, pečių, nugaros ir liemens raumenys. Reguliarus šiaurietiškas vaikščiojimas gali padėti gerinti ištvermę, fizinį pajėgumą bei širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą. Kartu su vaikščiojimo technikos instruktore dalyviai įveikė apie 4 km atstumą – nuo Šiaulės kalno bokšto papėdės iki Paežerių ežero pakrantės ir atgal. Žingsnis po žingsnio dalyviai mokėsi taisyklingos ėjimo technikos, mėgavosi gamtos vaizdais ir bendryste.
Po aktyviosios veiklos dalyvių laukė miško terapijos seansas, kurį vedė miško gidė Austė Juozapaitytė-Gruodė. Ji pakvietė atsitraukti nuo kasdienio tempo, sulėtinti žingsnį ir sąmoningai pažvelgti į mus supančią gamtą. Miško terapijos metu dalyviai buvo kviečiami pasitelkti skirtingus pojūčius – įsiklausyti į miško garsus, pajusti kvapus, pastebėti spalvas, medžių tekstūras ir kitus aplinkos pokyčius. Šioje praktikoje svarbiausias ne nueitas atstumas ar fizinio aktyvumo intensyvumas, o sąmoningas buvimas gamtoje ir gebėjimas pastebėti savo pojūčius bei emocinę būseną.
Sulėtėjus tempui ir sutelkus dėmesį į aplinką, atsiranda galimybė bent trumpam atsitraukti nuo kasdienių rūpesčių, nusiraminti ir atsipalaiduoti. Dalyviai galėjo patirti, kad gamta gali tapti erdve ne tik fiziniam judėjimui, bet ir emociniam atsikvėpimui.
Moksliniai tyrimai rodo, kad buvimas gamtinėje aplinkoje gali būti naudingas žmogaus psichologinei ir fiziologinei savijautai. Sąmoningas laikas gamtoje siejamas su mažesniu patiriamu stresu, geresne nuotaika ir atsipalaidavimu. Kai kuriuose tyrimuose stebimas ir teigiamas poveikis fiziologiniams rodikliams, pavyzdžiui, kraujospūdžiui, širdies ritmui bei streso reakcijai. Vyresniame amžiuje reguliarus fizinis aktyvumas ir buvimas gamtoje gali tapti svarbia sveikos gyvensenos dalimi. Judėjimas padeda palaikyti fizinį pajėgumą, o buvimas gamtoje, bendravimas ir sąmoningo dėmesingumo praktikos gali prisidėti prie emocinės gerovės. Tokios veiklos taip pat suteikia galimybę stiprinti socialinius ryšius, patirti naujų pojūčių ir išlaikyti aktyvų gyvenimo būdą.
Ši diena dalyviams tapo puikiu priminimu, kad sveikatai naudingi pokyčiai nebūtinai turi būti sudėtingi. Kartais pakanka patogių batų, lazdų, miško tako ir noro pabūti gamtoje. Judėjimas, buvimas gamtoje ir bendrystė – trys paprasti, tačiau prasmingi pasirinkimai geresnei savijautai.
Veiklos įgyvendinamos pagal projektą „Kompleksinių ir integruotų, mokslu pagrįstų visuomenės sveikatos paslaugų prieinamumo užtikrinimas, bazinių visuomenės sveikatos paslaugų tikslinėms grupėms teikimas“. Projektas finansuojamas iš Valstybės biudžeto lėšų.
Projektų vadovė Toma Malinauskienė
