Spalio 1-ąją minima Europos depresijos diena – tai kasmetinė iniciatyva, kuria siekiama atkreipti dėmesį į vieną labiausiai paplitusių ir rimčiausių mūsų laikų psichikos sveikatos sutrikimų. Šios dienos minėjimas yra itin svarbus žingsnis mažinant socialinę stigmą, skatinant ankstyvąją diagnostiką bei užtikrinant tinkamos pagalbos prieinamumą. Europos depresijos dieną inicijavo Europos depresijos asociacija. PSO duomenimis, depresija yra viena pagrindinių nedarbingumo priežasčių pasaulyje, o Europos Sąjungoje su šia liga susiduria dešimtys milijonų žmonių.
Svarbu suprasti, kad depresija nėra tiesiog „laikinas liūdesys”, „nuovargis” ar „charakterio silpnumas” o sveikatos sutrikimas, kuris reikalauja profesionalaus požiūrio. Taip pat reikalinga supažindinti žmones su pirmaisiais ligos simptomais, kad jie gebėtų laiku padėti sau arba savo artimiesiems. Svarbu nepamiršti ir kurti atvirą erdvę diskusijoms tarp pacientų, jų artimųjų, darbdavių ir sveikatos politikos formuotojų.
2026 m. Europos depresijos dienos tema „Stabdykime depresiją: įneškime šviesos į tamsią problemą”. Šių metų šūkiu akcentuojamas poreikis „ištraukti į šviesą” tas problemas, kurios visuomenėje vis dar lieka ignoruojamos dėl gėdos jausmo. Organizatoriai pabrėžia, kad skaidrumas, atviras kalbėjimas ir visuomenės švietimas yra geriausi įrankiai, padedantys išsklaidyti nežinomybės ir izoliacijos tamsą, kurioje dažnai atsiduria sergantys asmenys.
Teikdama informaciją visuomenei, PSO akcentuoja kelis esminius aspektus:
1. Depresija yra gydoma: tai nėra nuosprendis. Taikant šiuolaikinę psichoterapiją, medikamentinį gydymą ar kombinuotus metodus, dauguma žmonių sėkmingai pasveiksta ir grįžta į pilnavertį gyvenimą.
2. Sveikatos integralumas: psichikos sveikata yra neatsiejama bendros žmogaus sveikatos dalis. Ignoruojama depresija tiesiogiai blogina fizinę būklę, silpnina imuninę sistemą ir sunkina lėtinių ligų valdymą.
3. Pagalbos prieinamumo spragos: nepaisant efektyvių gydymo metodų, didelė dalis sergančiųjų vis dar laiku nesikreipia į specialistus arba negauna reikiamos pagalbos dėl baimės būti pasmerktiems ar informacijos trūkumo.
4. Rūpinimasis psichine gerove prasideda nuo paprastų, bet moksliškai pagrįstų įpročių. Štai keletas efektyvių žingsnių, kuriuos galite pritaikyti savo kasdienybėje arba rekomenduoti kitiems.
Prisidėti prie savo sveikatos saugojimo ir stiprinimo galime kiekvienas – tad pirmyn!
- Praktikuokite emocinę savirūpą ir savirefleksiją. Pažinkite signalus, atkreipkite dėmesį, jei ilgiau nei dvi savaites jaučiate nuolatinį energijos trūkumą, prislėgtą nuotaiką, interesų praradimą ar miego sutrikimus. Tai signalas, kad kūnui ir protui reikia poilsio bei priežiūros.
- Stiprinkite fizinį pamatą. Fizinis aktyvumas ir kokybiškas poilsis – geriausi jūsų pagalbininkai. Reguliarus judėjimas (net ir 30 minučių pasivaikščiojimas gryname ore) skatina endorfinų gamybą ir natūraliai mažina streso hormonų kiekį. Užtikrinkite reguliarų miego režimą. Nuolatinis miego stygius mažina emocinį stabilumą.
- Ugdykite atvirumą ir palaikymą aplinkoje. Nenutildykite sunkumų. Jei jaučiatės blogai, pasidalinkite tuo su patikimu žmogumi. Jei pastebėjote pasikeitusį kolegos ar šeimos nario elgesį (atsiribojimą, pasyvumą), paklauskite: „Kaip tu iš tikrųjų jautiesi?” ir išklausykite be išankstinio vertinimo. Netoleruokite stigmos. Reaguokite į netinkamus komentarus, kuriais menkinamos psichikos sveikatos problemos. Supraskite ir dalinkitės kitiems tuo faktu, kad lankytis pas psichologą ar psichiatrą yra toks pat įprastas rūpestis savimi, kaip ir vizitas pas šeimos gydytoją.
- Žinokite, kur kreiptis pagalbos. Jei jaučiate, kad patys nesusitvarkote su užklupusiais sunkumais, nedelskite ir kreipkitės į profesionalus. Kreipkitės į savo šeimos gydytoją arba pirminį psichikos sveikatos centrą. Psichologinę bei psichiatrinę pagalbą Lietuvoje galima gauti nemokamai, tam nereikia šeimos gydytojo siuntimo.
- Naudokitės emocinės pagalbos linijomis. Šalyje veikia nemokamos pagalbos telefono linijos (pvz., „Vilties linija”, „Pagalbos moterims linija”, „Jaunimo linija”), kurių kontaktus bei išsamią informaciją galite rasti nacionalinėje psichikos sveikatos svetainėje.
Depresija nėra asmeninis pralaimėjimas – tai liga, kurią galima ir būtina gydyti. Įneškime šviesos į savo ir aplinkinių kasdienybę nelaukdami, kol problemos taps sunkiai pakeliamos.
Radviliškio rajono visuomenės sveikatos biuras kviečia rajono gyventojus pasinaudoti nemokamomis psichologo ir priklausomybių konsultacijomis. Nepraleiskite progos, registruokitės ir gaukite pagalbą jau šiandien. Kontaktai pasiteiravimui – r.damarodiene@radviliskisvsb.lt, +37063806133
VSS Renata Damarodienė
Spausk "Facebook" ir persiųsk šią žinią visiems savo draugams!!!