Kasmet rugsėjo 26-ąją minima Pasaulinė aplinkos sveikatos diena (angl. World Environmental Health Day). Šią dieną 2011 metais paskelbė Tarptautinė aplinkos sveikatos federacija (IFEH), siekdama atkreipti dėmesį į glaudų ryšį tarp aplinkos, kurioje gyvename, ir mūsų sveikatos.
2026 metų Pasaulinės aplinkos sveikatos dienos tema – „Aplinkos sveikata: remkimės mokslu, kad apsaugotume bendruomenes“ (Environmental Health: Standing with Science to Protect Communities). Šių metų tema pabrėžia mokslo ir patikimais duomenimis grįstų sprendimų svarbą saugant žmonių sveikatą bei kuriant saugesnę gyvenamąją aplinką.
Mūsų sveikata prasideda nuo aplinkos
Aplinka, kurioje gyvename, dirbame, mokomės ir leidžiame laisvalaikį, daro didelę įtaką mūsų savijautai ir sveikatai. Aplinkos sveikata apima daugybę sričių – oro ir vandens kokybę, triukšmą, chemines medžiagas, atliekų tvarkymą, būsto sąlygas, klimato kaitą, transportą bei gyvenamosios aplinkos planavimą.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pabrėžia, kad žmogaus sveikatai įtakos turi ne tik individualūs įpročiai ar sveikatos priežiūros paslaugos, bet ir fizinė bei socialinė aplinka, kurioje žmogus gyvena.
Vienas svarbiausių aplinkos sveikatos veiksnių – oro kokybė. Oro tarša siejama su širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo sistemos ligomis bei kitais sveikatos sutrikimais. PSO duomenimis, oro tarša išlieka vienu didžiausių aplinkos rizikos veiksnių sveikatai visame pasaulyje.
Ne mažiau svarbus ir saugus geriamasis vanduo. Švarus ir lengvai prieinamas vanduo yra būtinas ne tik kasdieniam gyvenimui, bet ir infekcinių ligų prevencijai, higienai bei bendrai visuomenės sveikatai.
Klimato kaita – ir sveikatos klausimas
Klimato pokyčiai nėra vien aplinkosaugos problema. Didėjanti oro temperatūra, karščio bangos, sausros, potvyniai, miškų gaisrai ir kiti ekstremalūs reiškiniai gali tiesiogiai bei netiesiogiai paveikti žmonių sveikatą.
Karštis ypač pavojingas vyresnio amžiaus žmonėms, vaikams ir lėtinėmis ligomis sergantiems asmenims. Jis gali apsunkinti širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo sistemos ligas bei sukelti organizmo perkaitimą. PSO taip pat atkreipia dėmesį, kad klimato kaita gali keisti infekcinių ligų plitimą, paveikti vandens bei maisto saugą ir žmonių psichikos sveikatą.
Ką galime padaryti kiekvienas?
Rūpinimasis aplinka nebūtinai prasideda nuo didelių pokyčių. Kasdieniai pasirinkimai taip pat gali prisidėti prie sveikesnės aplinkos kūrimo:
- daugiau vaikščiokime pėsčiomis, važiuokime dviračiu ar, kai įmanoma, rinkimės viešąjį transportą;
- taupykime vandenį ir elektros energiją;
- rūšiuokime atliekas ir mažinkime vienkartinių gaminių naudojimą;
- nešiukšlinkime gamtoje ir pasirūpinkime poilsiaviečių švara;
- dažniau vėdinkime gyvenamąsias ir darbo patalpas;
- rinkimės vietinius, sezoninius maisto produktus ir stenkimės mažinti maisto švaistymą;
- daugiau laiko praleiskime gamtoje ir skatinkime aktyvų laisvalaikį;
- domėkimės patikima, mokslu pagrįsta informacija apie aplinkos ir sveikatos rizikos veiksnius.
Dalis šių pasirinkimų vienu metu naudingi ir aplinkai, ir žmogui. Pavyzdžiui, ėjimas pėsčiomis ar važiavimas dviračiu padeda mažinti transporto keliamą oro taršą, tačiau kartu didina fizinį aktyvumą ir prisideda prie geresnės fizinės bei emocinės savijautos.
Sveika aplinka – mūsų visų sveikata
Pasaulinė aplinkos ir sveikatos diena primena, kad žmogaus sveikatos negalime atskirti nuo mus supančios aplinkos. Švarus oras ir vanduo, saugus maistas, tinkamos gyvenimo sąlygos, žaliosios erdvės ir galimybė saugiai judėti yra svarbios sveikos visuomenės sąlygos.
Todėl rūpindamiesi aplinka rūpinamės ne tik gamta – rūpinamės savo, savo šeimos ir visos bendruomenės sveikata.
Minėdami Pasaulinę aplinkos ir sveikatos dieną prisiminkime: net ir nedideli kasdieniai pasirinkimai, kuriuos darome šiandien, gali prisidėti prie sveikesnės aplinkos ir sveikesnės ateities.
VSS Guoda Maleševičiūtė
Spausk "Facebook" ir persiųsk šią žinią visiems savo draugams!!!