Infekcijas sukelia mikroskopiniai organizmai, žinomi kaip patogenai – bakterijos, virusai, grybai ar parazitai, kurie patenka į organizmą, dauginasi ir trukdo jam normaliai funkcionuoti. Taigi, infekcijos gali būti bakterinės (pvz., streptokokinis faringitas, bakterinės kilmės apsinuodijimas maistu, tuberkuliozė, bakterinis meningitas, Laimo liga, stabligė), virusinės (pvz., gripas, peršalimo ligos, COVID-19, vėjaraupiai, virusinis meningitas, hepatitas, tymai, ŽIV/AIDS), grybelinės (pvz., kandidozė, aspergiliozė, dermatofitozės), parazitinės (pvz., maliarija, toksoplazmozė, amebinė dizenterija, žarnyno kirminai, tokie kaip askaridės ar kaspinuočiai).
Daug infekcijų yra užkrečiamos, t. y. gali būti perduodamos nuo žmogaus žmogui. Tai įvyksta esant artimam kontaktui su sergančiu asmeniu, per užterštus paviršius arba per užkrėstus gyvūnus, maistą, vandenį. Dauguma mikrobų patenka per kūno angas – nosį, burną, ausis. Jie taip pat gali būti perduodami per odą, įkandus vabzdžiams ar gyvūnams.
Geriausias būdas apsisaugoti nuo infekcijų – neleisti patogenams patekti į organizmą. Į ką turėtumėme atkreipti dėmesį?
Gera asmeninė higiena
Norėdami apsaugoti nuo mikrobų, turėtume laikytis tinkamų asmeninės higienos įpročių.
Per nešvarias rankas plinta įvairios užkrečiamosios ligos. Mokslininkai teigia, kas net 80 proc. infekcinių susirgimų galima išvengti tinkamai plaunant rankas. Kadangi nuo daugelio žarnyno infekcinių ligų skiepų nėra, pagrindine profilaktikos priemone išlieka asmens higiena. Per nešvarias rankas itin greitai plinta ir oro lašeliniu būdu perduodamos infekcijos – koronavirusas, gripas, difterija, raudonukė, skarlatina, vėjaraupiai, tymai. Paprastai esame įpratę nusiplauti rankas pasinaudojus tualetu, prieš ir po maisto gaminimo, prieš valgant, po žaidimų lauke, po daržo ar kitų nešvarių darbų. Visgi taip pat neturėtume pamiršti plauti rankas išsipūtus nosį, pašėrus ar paglosčius gyvūną, aplankius sergantį asmenį, pasinaudojus visuomeniniu transportu, pabuvus viešose vietose. Svarbu, kad nedarytumėte to atmestinai, paskubomis. Europos ligų kontrolės ir prevencijos centras rekomenduoja rankas plauti bent 20 sekundžių. Iš pradžių sudrėkinkite rankas šiltu vandeniu ir gerai išmuiluokite plaštakas ir riešus. Patrinkite delnus vieną į kitą. Uždėję vieną ranką ant kitos, delnu trinkite kitos plaštakos išorinę pusę, pirštai turi būti kitos rankos tarpupirščiuose, kartokite kita ranka. Sukryžiavę pirštus trinkite delną į delną. Tuomet trinkite pirštų galiukus priešingos rankos delnuose sulenktais ir sukabintais pirštais. Sukabinę rankas sukamaisiais judesiais trinkite nykštį į kitą ranką ir atvirkščiai. Būtinai išmuiluokite pirštų galiukus, juos sukamaisiais judesiais trindami į kitos rankos delną, taipogi išvalykite panages. Gerai nuplaukite rankas po tekančiu vandeniu. Kruopščiai nusausinkite rankas ir riešus. Viešose vietose tam naudokite vienkartinio naudojimo rankšluostį. Čiaupą užsukite rankšluosčiu uždengta ranka.
Kad infekcija nebūtų perduota aplinkiniams, čiaudėdami ar kosėdami turėtume uždengti burną ir nosį servetėle, po to ją išmesti. Jei servetėlėsneturite, kosėkite ar čiaudėkite į alkūnės vidinę pusę, o ne prisidenkite delnu. Venkite tiesioginio sąlyčio su servetėlėmis, nosinėmis ar panašiais kitų naudojamais daiktais. Nesidalinkite su kitais asmenimis indais, stiklinėmis ar valgymo įrankiais.
Mūsų aplinkoje yra daug infekcijos šaltinių, todėl susižeidus, kuomet yra pažeidžiama oda, atsiveria terpė infekcijos plitimui. Be to, daiktai, kuriais susižeidžiame, taip pat gali užkrėsti žaizdą, jei tinkamai jos nedezinfekuosime. Net ir negilias žaizdas reikia dezinfekuoti bei sutvarstyti. Turint sunkias pjautines, kirstines, gyvūno ar žmogaus įkandimo ir kitokias žaizdas, būtinai kreipkitės į gydytoją. Nedirginkite gyjančių žaizdų ar dėmių, nespauskite spuogų.
Maisto sauga
Nors dauguma per maistą plintančių infekcijų atvejų nėra pavojingos, kai kurios gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų. To išvengsime saugiai ruošdami ir laikydami maistą. Tam tikros atsargumo priemonės padės sunaikinti maiste esančius mikrobus ir padės išvengti naujų mikrobų patekimo į maistą.
Visų pirma, pirkdami maisto prekes turėtume perskaityti gamintojo pateiktą informaciją apie jų laikymo, vartojimo sąlygas, tinkamumo vartoti trukmę. Vadovaukitės šiais nurodymais.
Labai svarbu išlaikyti švarą šaldytuve ir visoje virtuvėje: reguliariai valyti paviršius, įrankius, pjaustymo lenteles ir prietaisus.
Maisto laikymas tinkamoje temperatūroje padeda stabdyti bakterijų dauginimąsi, plitimą. Dėl tos pačios priežasties šaldytus maisto produktus rekomenduojama atitirpinti šaldytuve arba mikrobangų krosnelėje, ne kambario temperatūroje.
Prieš ruošdami žalią mėsą ir po jo nusiplaukite rankas su muilu ir vandeniu. Gamindami patiekalus iš pradžių mėsą, paukštieną, žuvį, vaisius ir daržoves nuplaukite po tekančiu vandeniu.
Laikykite šviežią ir šaldytą maistą atskirai, kad šaldyti produktai nebūtų užteršti bakterijomis iš šviežių produktų. Nenaudokite tų pačių indų ar pjaustymo lentelių virtai ir žaliai mėsai – tarp naudojimų indus, įrankius būtina plauti. Geriausia yra turėti atskiras pjaustymo lenteles žaliai mėsai, daržovėms, duonai ir kitiems produktams.
Maistui vartokite tik labai gerai išvirtus ar iškeptus mėsos produktus bei kiaušinius. Nevartokite nepasterizuoto arba nevirinto pieno ir jo produktų.
Apsauga nuo gyvūnų platinamų patogenų
Apsisaugoti nuo gyvūnų ir vabzdžių platinamų infekcijų svarbu tiek namuose, tiek būnant gamtoje ar keliaujant. Gyvūnai, tokie kaip šunys, katės, graužikai, ir vabzdžiai (pvz., uodai, erkės, blusos), gali perduoti infekcijas žmonėms.
Atšalus orams, į namus pradeda brautis graužikai – pelės, žiurkės. Jie gali turėti daugybę patogenų, įskaitant tiuliaremiją, leptospirozę, listeriozę ir hantavirusą. Tam, kad graužikai neužsiveistų būstuose, reikėtų palaikyti švarą namuose ir lauke – neužterštose vietose graužikų skaičius mažesnis. Būtina užsandarinti skyles ir įtrūkimus namuose. Maistą ir šiukšles turėtume laikyti uždengtose, graužikams atspariose talpose. Pasirūpinkime graužikų kontrole – naudojant spąstus arba, jei graužikų problema yra rimta arba nuolatinė, reikėtų kreiptis į kenkėjų kontrolės specialistus.
Kiti laukiniai gyvūnai taip pat gali pernešti pasiutligę ir kitas infekcijas. Laikykitės atokiau nuo laukinių gyvūnų ir saugokite savo augintinius. Šunys, katės bei kiti šiltakraujai gyvūnai gali užsikrėsti nuo laukinių gyvūnų ir perduoti pasiutligę žmonėms.
Erkės mūsų šalyje yra plačiai paplitusios, jos gali perduoti įvairias ligas, įskaitant Laimo ligą ir daugelį kitų. Erkės gyvena žolėtose, vešliose vietose. Jos dažnai užkrečia gyvūnus, įskaitant lauko peles. Erkes į namus gali atnešti ir mūsų augintiniai. Jei planuojate leisti laiką tokioje vietoje, kur erkės yra dažnos (miške, parke ir pan.), dėvėkite šviesius drabužius, kad jas būtų galima pastebėti ir pašalinti prieš joms prisitvirtinus. Eidami pėsčiųjų takais, būkite tako centre, kad nepasirinktumėte erkių nuo krūmų ir žolių. Naudokite repelentus nuo erkių. Po buvimo gamtoje patikrinkite, ar ant jūsų drabužių ir kūno nėra erkių. Patikrinkite savo augintinį prieš leisdami jį į patalpą. Jei erkė prilipo prie jūsų ar jūsų augintinio, tvirtai suimkite ją pincetu kuo arčiau erkės burnos ir tolygiai traukite. Stenkitės nespausti erkės kūno, kad erkės skrandžio turinys neišsilietų į įsisiurbimo vietą, kas galėtų sukelti infekciją. Erkės įkandimo vietą kruopščiai nuvalykite antiseptiku. Porą savaičių atidžiai stebėkite vietą, ar neatsiranda bėrimo ar patinimo požymių. Jeigu pasireiškia erkinio encefalito ar Laimo ligos simptomai, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.
Infekcijos gali būti labai pavojingos. Kai kurios jų gali sukelti sunkias sveikatos komplikacijas – pažeisti gyvybiškai svarbius organus ir sukelti ilgalaikį sveikatos sutrikimą. Laikydamiesi apsaugos priemonių, galime sumažinti riziką užsikrėsti infekcijomis bei pasirūpinti savo ir artimųjų sveikata.
VSS Danguolė Garuckienė
Spausk "Facebook" ir persiųsk šią žinią visiems savo draugams!!!
