Menu Close

Aukštas kraujo spaudimas

Norint atkreipti visų pasaulio gyventojų dėmesį ir padidinti jų supratimą apie aukštą arterinį kraujo spaudimą bei jo grėsmingas ir ilgalaikes pasekmes. Penkerių metų periodui – nuo 2013 iki 2018 m. – šios tarptautinės dienos devizu tapo paprasta, bet tiksli frazė – „Žinome kraujo spaudimą!“

Sveiko žmogaus kraujo spaudimas nėra pastovus ir kinta priklausomai nuo veiklos. Pavyzdžiui, jei Jūs sunkiai dirbate arba sportuojate, labai nervinatės, tai tuomet jūsų spaudimas pakyla, tačiau ramybės būsenoje ar Jums miegant, jis sumažėja. Kraujo tėkmės jėga kiekvieno širdies susitraukimo pradžioje didėja, o vėliau mažėja. Todėl kraujo spaudimas išreiškiamas dviem skaičiais: pirmasis, didesnysis, skaičius atspindi širdies susitraukimo sukurtą spaudimą ir vadinamas sistoliniu, o antrasis, mažesnysis, skaičius atspindi spaudimą kraujagyslėse širdžiai ilsintis ir vadinamas diastoliniu. Kraujo spaudimas matuojamas gyvsidabrio stulpelio milimetrais (mmHg). Normalus suaugusio žmogaus kraujospūdis yra apie 120/80 mmHg. Pavojaus nėra, jeigu jis neviršija 140/90 mmHg, tačiau jei kraujospūdis nuolat didesnis nei 140/90 mmHg – jį būtina mažinti. Tai nėra senėjimo požymis, tai yra liga, kurią reikia gydyti!!!

90 proc. atvejų nerandama jokios priežasties. Tada nustatoma pirminė arterinė hipertenzija. Jos išsivystymui reikšmės turi daugelis faktorių:

  • amžius – didesnis nei 35 metai,
  • aterosklerozę sukeliantys rizikos veiksniai: rūkymas, mažas fizinis aktyvumas, per didelė kūno masė, padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, ilgalaikis stresas ir kt.), pomėgis valgyti sūrų maistą.

10 proc. atvejų kraujospūdžio padidėjimą sukelia persirgtos ligos (inkstų, antinksčių ir kt.). Tada nustatoma antrinė arterinė hipertenzija.

Neženklų kraujo spaudimą galima pradėti mažinti be vaistų:

  • mažinkite kūno masę;
  • meskite rūkyti;
  • reguliariai mankštinkitės: kasdien 20-30 min. pasivaikščiokite, plaukiokite, bėgiokite;
  • sumažinkite druskos kiekį maiste, t.y., nesūdykite maisto;
  • sumažinkite riebalų kiekį maiste;
  • atsisakykite alkoholio;
  • atsisakykite energetinių gėrimų;
  • išmokite atsipalaiduoti, pailsėti, nepulti į paniką stresinėse situacijose;
  • koreguokite mitybos įpročius – valgyti daugiau vaisių ir daržovių (bent 400 g daržovių per dieną), mažiau sočiųjų riebalų rūgščių turinčio maisto ir riebaus maisto, mažiau naudoti produktų, turinčių kofeino.
Pakeisti teksto dydį
Pakeisti spalvų kontrastą