Balandžio 29 dieną visoje Europoje minima Imunologijos diena. Šią dieną 2005 metais oficialiai paskelbė Europos imunologijos draugijų federacija (EFIS). Tais pačiais metais prie šios dienos minėjimo prisijungė ir Lietuva. Imunologijos mokslo, gilesnio žmogaus vidinių apsauginių sistemų pažinimo ir atrastų vakcinų dėka žmonės neserga itin pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, nusinešusiomis daugybę gyvybių epidemijų metu. Daugelis sunkių užkrečiamųjų ligų dėl vakcinacijos tapo gana retos, tačiau budrumo prarasti nevalia.
Pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-1066, naujagimiai, kūdikiai ir vaikai valstybės lėšomis skiepijami nuo tuberkuliozės, hepatito B, kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito, tymų, epideminio parotito, raudonukės, B tipo Haemophilus influenzae infekcijos. Valstybės lėšomis traumas patyrę asmenys skiepijami nuo stabligės (aktyvi imunizacija), nuo pasiutligės skiepijami asmenys, nukentėję nuo pasiutusių ar įtariamai pasiutusių gyvūnų. Nuo 2007 metų valstybės lėšomis nuo gripo skiepijami gripo rizikos grupėms priklausantys asmenys. Nuo 2009 metų vyresni nei 25 metų asmenys kas 10 metų skiepijimi nuo difterijos ir stabligės. 2007–2011 metais buvo vykdomas dializuojamų ligonių skiepijimas nuo hepatito B.
PSO duomenimis, skiepijimo apimtimi, kurią pasiekus galima valdyti užkrečiamąsias ligas, laikoma, kai paskiepijama ne mažiau kaip 90–95 proc. vaikų. Skiepijant pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių iki 2009 m. buvo pasiektos pakankamai didelės skiepijimų apimtys (92–99 proc. paskiepytų įvairiose amžiaus grupėse), leidžiančios suvaldyti užkrečiamąsias ligas, nuo kurių skiepijama. Tačiau 2009–2012 metais pastebėtas visų skiepijimo apimčių mažėjimas. 4,6 proc. sumažėjo 1 metų vaikų amžiaus difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito ir B tipo Haemophillus influenzae infekcijos skiepijimo trečiąja vakcinos doze apimtys, 3,6 procentais sumažėjo dvejų metų vaikų skiepijimo nuo tymų, raudonukės, epideminio parotito apimtys.
Viena iš pagrindinių skiepijimo apimčių mažėjimo priežasčių – negatyvaus visuomenės požiūrio į skiepijimus stiprėjimas. 2013 m. Kauno technologijos universiteto Politikos ir viešojo administravimo instituto atlikto Lietuvos gyventojų požiūrio į skiepijimus tyrimo duomenimis, 5 iš 10 Lietuvos gyventojų mano, jog Lietuvoje profilaktiniai skiepai vaikams turi būti privalomi.
Daugumoje Europos Sąjungos šalių (tarp jų ir Lietuvoje) profilaktiniai skiepijimai pagal nacionalinius skiepijimų kalendorius yra rekomenduojami, tačiau būtinas tėvų (ar) globėjų sutikimas vaiką skiepyti. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Vengrijoje, skiepijimas pagal nacionalinį skiepų kalendorių yra privalomas. Kai kuriose šalyse įrašai apie atliktus skiepijimus yra privalomi ir tikrinami prieš pradedant lankyti vaikų ugdymo įstaigą, mokyklą, aukštojo mokslo įstaigą.
Nuo šių metų sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas, kad priimant vaiką į ikimokyklinio ugdymo ir (ar) priešmokyklinio ugdymo įstaigą ir vėliau kiekvienais metais turi būti pateiktas Vaiko sveikatos pažymėjimas (forma Nr. 027-/a). Jeigu pažymėjime nurodyta, kad vaikas nepaskiepytas pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtintą Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių nuo tymų, raudoniukės ir poliomielito, nesant skiepų kontraindikacijų, į įstaigą toks vaikas nepriimamas.
Šie reikalavimai taikomi naujai į įstaigas, vykdančias ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą, priimamiems vaikams.
Į Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių buvo įtrauktos dvi naujos vakcinos. Tai konjuguota pneumokokinės infekcijos vakcina (PCV). Šia vakcina pradėta skiepyti jau nuo 2015 m. spalio 1 d. PCV gali būti skiepijama kartu (vieno vizito metu) su MMR vakcina.
Taip pat, dar viena vakcina, prieš ŽPV (žmogaus papilomos virusą (HPV). Šia vakcina skiepyti bus pradėta nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. HPV skiepijamos tik mergaitės nuo 11 metų, skiepijimo schemą sudaro dvi HPV dozės. Tarp pirmos ir antros HPV dozių turi praeiti ne mažiau kaip 6 mėnesių laikotarpis.
Apskaičiuota, kad vakcinuojant nuo ŽPV viruso mergaites nuo 12 metų ir kas 3 metus atliekant PAP testą, sergamumas gimdos kaklelio vėžiu sumažėtų 94 proc.
Spausk "Facebook" ir persiųsk šią žinią visiems savo draugams!!!
