Balandžio 6-ąją minima Lietuvoje Saugaus eismo diena. Tai diena, skatinanti kiekvieną eisme dalyvaujantį asmenį atkreipti dėmesį į žmogaus gyvybę, sveikatą, būti atsakingam už savo elgesį kelyje.
Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, 2018 metais buvo užregistruota 3211 eismo įvykių – 5 proc. daugiau nei 2017-aisiais. Jų metu žuvo 170 asmenų (11 proc. mažiau nei 2017 m.) ir 3783 buvo sužeisti. Daugiau nei 71 proc. eismo įvykių buvo sukelta dėl vairuotojų kaltės. 2018 metais eismo įvykių metu žuvo 61 vairuotojas, 68 pėstieji ir 31 keleivis, buvo sužeista 1398 vairuotojai, 902 pėstieji ir 1124 keleiviai. Nors eismo įvykių dinamika per paskutinius 20 metų rodo teigiamus pokyčius, tačiau kol per metus žus bent vienas asmuo eismo įvykių metu, tol bus kur tobulėti: juk dauguma autoįvykių įvyksta dėl eismo taisyklių nesilaikymo, neatsargaus arba tyčinio elgesio keliuose.
Pasaulyje kasmet keliuose miršta maždaug 1,25 milijono žmonių. Nors žemo ar vidutinio išsivystymo šalims priklauso tik pusė pasaulyje esančių transporto priemonių, apie 90 proc. mirčių keliuose įvyksta būtent jose. Daugiausia keliuose žūsta jaunų žmonių – nuo 15 iki 29 metų amžiaus.. Vienas sėkmingiausių mirtingumo keliuose mažinimo metodų – saugios sistemos metodas. Jis pagrįstas nuostata, kad žmogaus organizmas yra lengvai pažeidžiamas ir žmogus daro klaidų. Tad siekiama sukurti saugesnius kelius ir saugesnius automobilius, pasirinkti saugesnį greitį ir skatinti saugesnį eismo dalyvių elgesį. Kartu šie veiksniai padeda išvengti vairuotojo klaidos. Visos šios priemonės nuolat turi būti stiprinamos – jei vienos iš jų efektyvumas sumažėtų, kitos tą galėtų kompensuoti ir apsaugotų eismo dalyvius.
Nors sužalojimai eismo įvykių metu yra viena dažniausių mirties priežasčių pasaulyje daugybę metų, dauguma eismo įvykių yra nuspėjami ir jų įmanoma išvengti. Greičio viršijimas yra viena iš pagrindinių eismo įvykių priežasčių. Tiksliau, per didelis ir netinkamai pasirinktas greitis yra pagrindinis eismo įvykių rizikos veiksnys. Greičio viršijimas yra problema, su kuria susiduria visos pasaulio šalys, todėl paskutinį dešimtmetį labai daug dėmesio skiriama greičio valdymui, siekiant mažinti eismo įvykių, mirčių ir sužalojimų skaičių kelyje.
PATARIMAI EISMO DALYVIAMS
Norėdamas pereiti kelią (gatvę) žmogus privalo:
- Susirasti perėjimui skirtą vietą – pėsčiųjų perėją ar sankryžą. Jeigu jų nėra, tokią vietą, kur kelias gerai matomas į abi puses (nėra kliūčių, pvz., kelio vingis, krūmokšniai, pastatytos transporto priemonės).
- Priėjęs prie perėjos, atsistoti toliau nuo šaligatvio (ar kelkraščio krašto).
- Apsidairyti į abi puses: pasižiūrėti į kairę, į dešinę, įsiklausyti (t. y. klausytis, kas vyksta aplink).
- Praleisti važiuojančias transporto priemones. Vėl apsidairyti ir klausytis.
- Jei transporto priemonės nevažiuoja, dar kartą pasižiūrėti į kairę ir, įsitikinus savo saugumu, eiti.
- Per kelią eiti statmenai (ne įstrižai).
- Einant stebėti kelią ir klausytis.
- Į automobilį (autobusą, troleibusą) įlipti (ir iš jo išlipti) tik jam visiškai sustojus.
Atkreiptinas dėmesys:
- Kelyje niekada neskubėti – elgtis ramiai, būti atidžiam (nežiopsoti).
- Jei nespėjote pereiti kelio (gatvės), nebėkite. Sustokite saugumo salelėje ir palaukite kol pravažiuos transporto priemonės.
- Užmiestyje kelkraščiu arba važiuojamosios dalies pakraščiu eiti tik prieš transporto priemonių važiavimo kryptį (t. y. kairiąja puse).
- Nebėgti į kelią (gatvę) iš už stovinčios transporto priemonės priekio (ar galo), kitos kliūties, kuri užstoja matymo zoną – gali pakliūti po kitos važiuojančios transporto priemonės ratais!!!
- Niekada kelyje ar arti kelio nežaisti – tai pavojinga!
- Jei dega raudonas šviesoforo signalas – eiti ir važiuoti draudžiama.
- Visada įsitikinti savo saugumu pačiam. Nesekti kitų žmonių pavyzdžiu.
Suaugę žmonės turėtų:
- Einant per kelią vaiką laikyti už rankos.
- Nepalikti vaikų be priežiūros arti kelio (gatvės).
- Tamsiuoju paros metu naudoti atšvaitus ar kitą šviesą atspindintį elementą (vaikui atšvaitą tinkamai prisegti prie drabužių, kuprinės).
- Sėdus į automobilį (ir vairuotojui, ir keleiviams), užsisegti saugos diržą.
- Žemesni kaip 135 cm ūgio vaikai lengvuoju ar krovininiu automobiliu vežti tik specialiose jų ūgiui ir svoriui pritaikytose atitinkamos grupės sėdynėse.
- Vyresni kaip 3 metų autobusų keleiviai privalo naudotis įrengtomis prisegimo sistemomis.
Saugokime, gerbkime ir rūpinkimės vieni kitais ne tik kartą per metus. Ne veltui kelių eismo taisyklėse yra nurodyta eismo dalyvių pareiga, kurią dažnai primirštame: eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu.
Straipsnis paruoštas naudojant Sveikatos mokymų ir ligų prevencijos centro informaciją.
Spausk "Facebook" ir persiųsk šią žinią visiems savo draugams!!!
