Balandžio 24 d. minima Tarptautinė iniciatyva „Diena be lifto“. Ši diena skirta skatinti žmonių kasdieninį fizinį aktyvumą.
Lipimas laiptais yra paprasčiausias būdas padidinti savo kasdienio fizinio aktyvumo lygį, net jei trūksta laiko ar motyvacijos reguliariai mankštintis ar sportuoti. Lipimas laiptais yra daugumai žmonių prieinama, natūrali, gerai įvaldyta, nereikalaujanti papildomo laiko ir lėšų fizinė veikla, kurią galima sėkmingai naudoti kasdieniame gyvenime.
Visiems akivaizdu, jog šiandieniniame pasaulyje dominuoja sėdimas darbas. Su ilgomis valandomis sėdint darbe auga ir sergamumas lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis. Bendrosiose fizinio aktyvumo rekomendacijose teigiama, kad „suaugusieji per savaitę turėtų užsiimti vidutinio intensyvumo fizine veikla bent 150 – 300 minučių arba bent 75 – 150 minučių didelio intensyvumo veikla. Bendram fiziniam aktyvumui padidinti tinka elementari veikla kaip vaikščiojimas ar važiavimas dviračiu. Pats paprasčiausias būdas kasdien padidinti savo fizinį aktyvumą net tada kai esame darbe – lipti laiptais, o ne keltis liftu ar eskalatoriumi.
Kopimas puikiai treniruoja kojų raumenis ir sėdmenis. Lipant laiptais pagerėja kraujotaka kojų raumenyse, o tai mažina celiulitą. Taip pat kopimas laiptais puikiai veikia širdies darbą, normalizuoja cholesterolio kiekį kraujyje bei arterinį spaudimą, didina plaučių tūrį.
Moksliniuose straipsniuose paprastai analizuojamos dvi lipimo laiptais aukštyn strategijos – lipimas vienu žingsniu per vieną laiptelį arba lipimas vienu žingsniu per du laiptelius – ir išmatuojamas šių lipimo būdų energijos sąnaudų skirtumas. Įdomu tai, jog moksliniai tyrimai rodo, kad lipant per du laiptelius suvartojama daugiau energijos, tačiau lipimas per vieną laiptelį yra energiškai vertingesnis norint išeikvoti kuo daugiau kalorijų per visą lipimo laiptais laiką. Todėl, siekiant padidinti energijos sąnaudas ir suminį fizinį aktyvumą, yra geriau taikyti vieno žingsnio ir vieno laiptelio strategiją.
Kaip ir vaikštant, lipant laiptais nereikia jokios specialios įrangos, laiptai yra laisvai prieinamas beveik visiems gyventojams ir nieko nekainuoja. Tačiau, kitaip nei vaikščiojimas, lipimas laiptais yra fiziologiškai intensyvi fizinė veikla. Energijos sąnaudos leidžiantis laiptais žemyn prilygsta tik lėtam ėjimui, todėl labiausiai akcentuojame kopimą laiptais aukštyn, atskiriame jį nuo nusileidimo laiptais ir pabrėžiame, kad lipant laiptais aukštyn per vieną minutę energijos sąnaudos didesnės, nei bėgant ristele. Lipant laiptais energija eikvojama kūno svoriu priešinantis gravitacijos jėgai, todėl greitis, kuriuo lipama, yra nereikšmingas, o mažas širdies ir kraujagyslių sistemos funkcinis pajėgumas nėra kliūtis.
Kopimas laiptais ypač tinkama programa silpnesnės sveikatos, labai užsiėmusiems, vyresnio amžiaus ir mažiau motyvuotiems, niekada nesportavusiems (nesimankštinantiems) ir neketinantiems to daryti ateityje asmenims. Lipimas laiptais gali būti sėkmingai pritaikomas žmogaus buityje, derinamas su vykimu į ir iš darbo ar net atliekant užduotis pačiame darbe.
Kam netinka kopimas laiptais? Kaip ir bėgimas, kopimas laiptais netinka kojų sąnarių problemų kamuojamiems bei antsvorio turintiems žmonėms – šis judėjimo būdas taip pat sunkiai apkrauna sąnarius.
Pusvalandis žingsniavimo laiptais padės atsikratyti 450 – 550 kalorijų.
Atminkime – bet koks fizinis krūvis yra geriau nei jokio!
Spausk "Facebook" ir persiųsk šią žinią visiems savo draugams!!!
