Euromelanoma yra visos Europos odos vėžio prevencijos projektas, kurio tikslas – skleisti informaciją apie odos vėžio prevenciją, ankstyvąją diagnostiką ir gydymą. Šiemet Euromelanomos diena minima gegužės 3 dieną.
Melanoma – tai piktybinis melanocitų auglys. Melanocitai – ląstelės, gaminančios tamsų pigmentą melaniną, atsakingą už kūno odos spalvą, apsaugą nuo žalingų ultravioletinių (UV) spindulių.
Pasaulyje gydytojai diagnozuoja apie 160 tūkst. naujų melanomos atvejų per metus. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, daugėja melanoma sergančių asmenų.
Gegužė pasirinkta ne atsitiktinai, minint Euromelanomos dieną, nes būtent pavasarį reikia skleisti žinią, kuri tarsi prabudimo skambutis turėtų priminti, kad vasarą turime būti budrūs ir imtis visų apsaugos nuo saulės priemonių. Odos vėžio prevencija ir prasideda nuo apsaugos, nuo rizikos veiksnių vengimo. O svarbiausias rizikos veiksnys yra ultravioletiniai (UV) spinduliai.
Odos vėžys skiriasi nuo kitų vėžinių susirgimų tuo, jog jį galima pamatyti. Kiekvienas žmogus gali pats apsižiūrėti ir pastebėti įtartinus apgamus arba tai gali padaryti kas nors kitas.
Ankstyva vėžio diagnostika – tolygi gyvybės išsaugojimui. Net ir melanoma, kuri laikoma agresyviausia odos vėžio forma, anksti nustačius ligą, 95–97 proc. atvejų yra išgydoma.
Didesnę nei vidutinę riziką susirgti odos vėžiu turi asmenys, kurie:
o Yra šviesios odos arba greitai nudega saulėje
o Vaikystėje buvo smarkiai nudegę saulėje
o Daug laiko praleidžia saulėje (pavyzdžiui, darbo ar laisvalaikio metu)
o Yra veikiami intensyvios saulės trumpais periodais (pavyzdžiui, per atostogas)
o Naudojasi soliariumais
o Turi daugiau kaip 50 apgamų
o Giminėje yra buvę odos vėžio atvejų
o Yra vyresni nei 50 metų
o Yra po organų transplantacijos
Kiekvienas turime odos dėmių. Tai visiškai natūralu, kad jos naujai atsiranda organizmui augant ir bręstant. Tačiau kai kada, pigmentinės dėmės gali būti ženklas pavojingesnio odos susirgimo.
Atkreipkite dėmesį į dėmes ar:
- keičia dydį, spalvą ir/ar formą
- atrodo kitaip nei kitos
- yra asimetriškos
- šiurkščios ar pleiskanojančios
- kelių atspalvių
- didesnės negu 6 mm
- niežtinčios
- kraujuoja ar šlapiuoja
- turi perlamutrinį atspalvį
- atrodo kaip žaizdos, bet negyja
Kaip sumažinti kenksmingą ultravioletinių spindulių poveikį ir riziką susirgti odos vėžiu:
• Vengti saulės, kai ultravioletinė spinduliuotė yra stipriausia (tarp 11 ir 16 valandos).
• Naudoti apsauginius kremus nuo saulės. Taip pat apsaugoti odą ir akis galvos apdangalu, marškinėliais, akiniais nuo saulės.
• Ypač nuo saulės saugoti vaikus. Jiems būnant saulėje reguliariai tepti apsauginėmis priemonėmis su aukštu saulės apsaugos faktoriumi (SPF nuo 30 iki 50), aprengti marškinėliais, pasirūpinti, kad jie dėvėtų galvos apdangalus.
• Leisti odai įrusti palaipsniui. Vengti nudegimo! Odos paraudimas po deginimosi saulėje jau reiškia, kad nudegėte. Jeigu pūslės ar skausmas tęsiasi dvi dienas ar ilgiau, reikėtų susirūpinti ir kreiptis į gydytoją,
• Venkite degintis soliariumuose
Spausk "Facebook" ir persiųsk šią žinią visiems savo draugams!!!
