Europos širdies nepakankamumo diena minima kasmet gegužės 7-ąją, siekiant didinti visuomenės informuotumą apie šią lėtinę ligą, jos simptomus ir prevenciją. Lietuvoje ši diena minima nuo 2010 m., norint atkreipti dėmesį į daugiau nei 140 000 šalies gyventojų liečiančią problemą.
Širdies nepakankamumas – tai širdies liga arba ūmi būklė, kai širdis nebegali efektyviai pumpuoti kraujo, kad patenkintų organizmo poreikius. Dažniausiai širdies nepakankamumas išsivysto kaip kitos širdies ligos, kaip pavyzdžiui, miokardo infarkto, arterinės hipertenzijos ar išeminės širdies ligos, pasekmė, kai kurios ir kitos priežastys – vožtuvų ydos, kardiomiopatija, piktnaudžiavimas alkoholiu ar anaboliniais steroidais. Širdies nepakankamumas – viena dažniausių priežasčių, lemiančių pablogėjusią gyvenimo kokybę bei mirtingumą vyresnių žmonių tarpe. Europoje paplitimas suaugusiųjų tarpe siekia apie 2 proc., vyresnių nei 70 metų amžiaus žmonių tarpe – daugiau nei 10 proc., Lietuvoje – vyresnių nei 75 metų amžiaus žmonių tarpe daugiau nei 140 000 gyventojų. Laiku nustačius susirgimą ir pradėjus gydymą bei gyvenimo būdo koregavimas pagerina gyvenimo kokybę ir sustabdo ligos progresavimą.
Pagrindiniai simptomai, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį:
- oro trūkumas (dusulys) fizinio krūvio metu ar atsigulus
- bendras nuovargis ir silpnumas
- kojų, kulkšnių, pėdų ir pilvo tinimas
- greitas ar nereguliarus širdies plakimas
- sumažėjusios galimybės atlikti fizinius pratimus
- skausmas krūtinėje.
Pajutus pirmuosius širdies nepakankamumo požymius, ar turint panašių nusiskundimų, nedelskite, kreipkitės į savo šeimos gydytoją išsamesniam ištyrimui. Ankstyvas nustatymas ir modernus gydymas gali pagerinti išgyvenamumą iki 25 % bei sumažinti hospitalizacijų skaičių.
Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO), atlikusi tyrimą nustatė, kad net 50 proc. mūsų įpročių, gyvenimo būdas turi įtakos mūsų sveikatai – tiek teigiamos, tiek ir neigiamos. Lietuvoje veikiantys Visuomenės sveikatos biurai vykdo Širdies ir kraujagyslių ligų bei cukrinio diabeto prevencines programas, kurių metu organizuojami teoriniai ir praktiniai užsiėmimai, jų metu gyventojai sužino, kokie rizikos veiksniai (rūkymas, nesveika mityba, nejudrus gyvenimo būdas, alkoholio vartojimas, nutukimas ir kt.) turi įtakos širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimui. Programos užsiėmimų metu gydytojai, visuomenės sveikatos bei gyvensenos medicinos, mitybos specialistai teikia rekomendacijas, kaip koreguoti kasdienius įpročius sveikesniais, moko praktinių įgūdžių, kuriuos galima pritaikyti praktiškai ir taip stiprinti sveikatą, išvengti širdies nepakankamumo bei kitų lėtinių ligų.
