Pasaulio sveikatos organizacija 1988 m. gruodžio 1-ąją dieną paskelbė Pasaulio kovos su AIDS diena. Lietuvoje ši diena minima nuo 1991-ųjų metų, siekiant padidinti visuomenės informuotumą apie ŽIV/AIDS.
2015 metais Lietuvoje užregistruoti 157 nauji užsikrėtimo ŽIV infekcija atvejai. Atitinkamai 2014 m. – 141, 2013 m. – 177, 2012 m. – 160, 2011 m. – 166, 2010 m. – 153. Sergamumo ŽIV infekcija rodiklis nežymiai padidėjo nuo 4,8 atvejo 2014 metais iki 5,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų 2015 metais. Iš viso per visą ŽIV infekcijos registravimo Lietuvoje laikotarpį (1988 – 2015 m.) užregistruoti 2535 ŽIV infekcijos atvejai. Aukščiausi sergamumo ŽIV rodikliai 2015 metais užregistruoti Klaipėdos, Vilniaus ir Šiaulių apskrityse, žemiausi – Panevėžio, Telšių ir Tauragės apskrityse.
Analizuojant 2015 metų duomenis pagal lytį, dauguma – 73,2 % (115) naujų užsikrėtusiųjų ŽIV – vyrai, kita dalis – 26,8 % (42) – moterys. Pagal amžiaus grupes pusę (50,3 %) užsikrėtusiųjų ŽIV sudaro 30–44 metų amžiaus grupių asmenys.
Pagal galimą užsikrėtimo būdą 37,6 % asmenų ŽIV infekcija užsikrėtė heteroseksualių lytinių santykių metu, 28,0 % asmenų – vartodami švirkščiamuosius narkotikus, 17,8 % – homoseksualių santykių metu, 16,6 % – užsikrėtimo būdas nežinomas.
ŽIV – retrovirusas, priklausantis lentivirusų šeimai. Išskirtos dvi genetiškai skirtingos ŽIV formos/tipai: ŽIV–1 ir ŽIV–2.
ŽIV–1 yra labiausiai paplitęs Europoje, JAV ir Centrinėje Afrikoje, ŽIV–2 – Vakarų Afrikoje. Nustatyta, jog viruso tipas turi įtakos klinikinei ŽIV infekcijos eigai. ŽIV–1 tipo sukelta liga greičiau progresuoja iki AIDS.
ŽIV gali plisti per lytinius santykius, jeigu vienas iš partnerių yra užsikrėtęs ŽIV. Taip pat virusas plinta per kraują, kai dalijamasi užkrėstais švirkštais, adatomis ar perpilant kraują. ŽIV užsikrėtusi nėščioji virusą gali perduoti kūdikiui nėštumo, gimdymo ir maitinimo krūtimi metu. Taikomos profilaktikos priemonės ŽIV perdavimo iš nėščios motinos vaikui tikimybę sumažina iki 2 procentų.
Lietuvoje pirmoji užsikrėtusi ŽIV moteris gimdė 2002 metais. Iki 2011 m. sausio 1 d. gimdė 66 užsikrėtusios ŽIV moterys, nustatytas vienas ŽIV perdavimo iš motinos vaikui atvejis. Laiku nustačius užsikrėtimą ŽIV yra skiriami antiretrovirusiniai vaistai, atliekamas Cezario pjūvis ir vaikutis nemaitinamas krūtimi, todėl kiti vaikučiai gimė sveiki.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena, kad pirmiausia dėl ŽIV rekomenduoja pasitikrinti tiems asmenims, kurie skundžiasi šiais sveikatos sutrikimai:
- kai kosima ilgiau kaip mėnesį;
- dažnai (daugiau kaip 2k. per metus) sergant plaučių uždegimais, bronchitais, gerklės, ausų ir kitais uždegimais;
- kai karščiuojama ilgiau kaip mėnesį;
- kai viduriuojama ilgiau kaip mėnesį;
- be priežasties netekus daug svorio (daugiau kaip 10 proc.);
- kai nuolat jaučiamas nuovargis ir silpnumas;
- kai naktimis gausiai prakaituojama;
- susirgus tuberkulioze;
- padidėjus kaklo, pažastų ar kirkšnies limfmazgiams;
- kai sergate lytinių organų, burnos, stemplės ar gerklės kandidoze;
- kai turite burnos ir genitalijų opas, neišnykstančias ilgiau kaip 1 mėn. bei esant kitoms būklėms.
ŽIV sukelia ligą, kurios paskutinė stadija – AIDS, t. y. įgytas imunodeficito sindromas, pasireiškiantis nusilpusia imunine sistema, įvairiomis infekcijomis, navikais ir kitomis ligomis. Užsikrėtus ŽIV, iš karto nesusergama AIDS. Žmogus gali ilgus metus (vidutiniškai 10 metų) nejausti jokių ligos simptomų, būti darbingas ir nieko neįtardamas platinti ŽIV infekciją kitiems.
2015 metais Lietuvoje buvo diagnozuoti 35 AIDS atvejai. Analizuojant duomenis pagal lytį, 26 susirgę AIDS buvo vyrai, 9 – moterys. Amžiaus vidurkis asmenų, kuriems 2015 metais diagnozuotas AIDS, siekė 40,5 metus. Pagal gyvenamąją vietą daugiausiai susirgusiųjų AIDS 2015 metais buvo užregistruota Vilniaus apskrityje.
AIDS ligos eigai įtakos turi:
- Ligonio amžius. Vaikams, ypač naujagimiams, eiga būna greitesnė. Tačiau jaunesnio amžiaus suaugusieji išgyvena ilgiau nei vyresnieji.
2. Įvairios infekcinės ligos, nėštumas ir kitos būsenos AIDS eigą pagreitina.
3. Mityba, gydymas, režimas. Sveikas gyvenimo būdas, subalansuota mityba, laiku pradėtas gydymas ligos eigą sulėtina.
4. Užsikrėtimo būdas. Perpylus ŽIV su krauju eiga yra trumpesnė, užsikrėtus lytiniu keliu – ilgesnė.
5. ŽIV tipas. ŽIV–1 eiga trumpesnė, ŽIV–2 ilgesnė.
6. Etniniai faktoriai: baltaodžiai išgyvena ilgiau nei juodaodžiai bei ispanų kilmės pacientai.
Radviliškio rajono visuomenės sveikatos biuro informacija
Spausk "Facebook" ir persiųsk šią žinią visiems savo draugams!!!
