Gruzdintas, skrudintas maistas, keptas rafinuotuose riebaluose, kuomet kepant ilgą laiką aukštoje temperatūroje susidaro hidrinti riebalai yra kenksmingas sveikatai. Tokių sveikatai nepalankių riebalų galima rasti saldainiuose, konditerijos kepiniuose, bandelėse, vafliuose, šakočiuose, šaldytoje tešloje, glaistytuose sūreliuose, sultinių kubeliuose, konditeriniuose glaistuose ir kituose, dažniausiai pramoniniu būdu pagamintuose maisto gaminiuose. Mityba, kurioje yra gausu hidrintų (transriebiųjų rūgščių), padidina riziką susirgti tokiomis širdies ir kraujagyslių ligomis kaip išeminė širdies liga, miokardo infarktas, vėžys, cukrinis diabetas bei nutukimas. Teigiama, kad suvartojant daugiau nei 2 proc. paros maisto energijos gaunamos iš hidrintų riebalų, rizika mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų išauga 20-32 proc. Tokie riebalai jokios vertingos maistinės vertės neturi, tačiau sukelia rimtus sveikatos sutrikimus. Kiekvieną dieną milijonai žmonių vartoja produktus, kurių sudėtyje gali būti net 43-48 g/100 g šių riebalų ir to net nežino! Dėl to kasmet miršta beveik 300 000 žmonių visame pasaulyje.
Nors Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) 2018 – 2023 metais išsikeltas ambicingas tikslas – pasiekti, kad būtų visiškai pašalinti hidrinti riebalai iš mitybos grandinės – ir nebuvo visiškai pasiektas, tačiau PSO patektoje 5-ių metų ataskaitoje matyti, kad vis tik padaryta didelė pažanga. Tarp 5-ių šalių, kuriose vykdyta PSO rekomenduojama gerosios praktikos hidrintų (transriebalų) riebalų mažinimo politika ir siekta įvairiomis priemonėmis maksimaliai ją įgyvendinti, yra ir Lietuva. Patvirtinančius Pasaulinės sveikatos organizacijos sertifikatus už padarytą pažangą be Lietuvos gavo Danija, Lenkija, Saudo Arabija, Tailandas. Daugelyje pasaulio šalių buvo taip pat siekta sumažinti iki 2 g/100 g nesveikų riebalų gaminiuose arba išvis juos pašalinti. Nuo 2018 m., kai PSO paragino siekti išsikelto tikslo, padaryta didžiulė pažanga ir tik per 5-erius metus:
- 46 proc., t.y. kiek mažiau nei pusė pasaulio gyventojų, buvo taikoma gerosios praktikos hidrintų riebalų mažinimo politika, lyginant su 2018 m., kai tebuvo 6 proc.;
- 53 valstybės narės taikė gerąją praktiką, kuri teigiamai paveikė 3,7 mlrd. žmonių, palyginti su 2018 m., kai tebuvo 11 valstybių narių;
- Dar keturios valstybės narės (Argentina, Bahreinas, Paragvajus ir Šri Lanka) pradėjo vykdyti šią politiką, tačiau iki 2023 m. pabaigos dar neįsigaliojo;
- Iki 2023 m. pritaikytos gerosios praktikos rezultatas – galimai išgelbėtos 183 000 gyvybės.
Mes ir patys galime prisidėti prie savo sveikatos stiprinimo, rinkdamiesi sveikatai palankius riebalus, kurių kasdienėje mityboje rekomenduojama per parą suvartoti apie 30 proc. nuo visos gaunamos energinės vertės. Dažniausiai riebalus gauname valgydami mėsos, pieno, žuvies, grūdinius produktus, kurių sudėtyje jų yra natūraliai, tačiau gaminimui geriau rinktis nerafinuotus aliejus, valgyti įvairias sėklas, riešutus, alyvuoges, kuriuose gausu sveikatai palankių nesočiųjų riebiųjų rūgščių. Svarbu ir maisto ruošimo būdai, todėl rekomenduojama rinktis tausojančius gamybos būdus: virti, troškinti, kepti orkaitėje ar garuose ir atsisakyti skrudinimo, spraginimo ir gruzdinimo. Ypač svarbi vaikų mityba, todėl ugdymo įstaigose gaminimui hidrinti riebalai ir gruzdintas maistas yra draudžiami, tačiau namuose sausainukai, saldainiai ar bulvytės fri – dažnas pasirinkimas. Siekiant išsaugoti savo ir mūsų vaikų sveikatą, privalome rinktis sveikus produktus, atsisakyti nesveikų riebalų turinčio maisto.