Arterinė hipertenzija – viena dažniausių lėtinių ligų, daranti didelę įtaką žmonių sveikatai. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) parengta pasaulinės hipertenzijos ataskaita (2023), Europoje arterine hipertenzija serga keturi iš dešimties 30–79 metų amžiaus žmonių. Nors hipertenzijos dažnis didėja su amžiumi, tačiau ši lėtinė liga gali pasireikšti ar prasidėti bet kuriame amžiaus tarpsnyje – įskaitant vaikystę ar paauglystę. Remiantis Higienos instituto (HI) informacinio statistinio leidinio „Mokinių sveikata 2023–2024 mokslo metai“ duomenimis 2023-2024 m. net 1446 vaikams (0-17 m amžiaus) buvo diagnozuota hipertenzinė liga (HI, 2023).
Hipertenzijos prevencija ir valdymas yra viena iš pasaulio sveikatos prioritetinių sričių, kadangi, PSO duomenimis ji ypač didina mirtingumą nuo inkstų bei širdies ir kraujagyslių ligų, o pastarosios yra pagrindinė ankstyvos mirties priežastis pasaulyje.
Hipertenzijos atsiradimą lemia įvairūs veiksniai, tarp kurių svarbią vietą užima tam tikros sveikatos būklės ir elgesio įpročiai. Tyrimas rodo, kad II tipo diabetas, padidėjęs trigliceridų kiekis, didesnis kūno masės indeksas (KMI, norma 18,5-24,9), rūkymas, priklausomybė nuo alkoholio, miego kokybė, įskaitant trukmę, reguliarumą, užmigimo greitį tiesiogiai didina hipertenzijos riziką. Šeimos istorija – genetiniai veiksniai turi tam tikros įtakos padidėjusiam kraujospūdžiui, o gyvenimas toje pačioje aplinkoje ir kiti galimi veiksniai taip pat gali didinti riziką. Todėl gyvenimo būdo pokyčiai ir sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas yra svarbūs, siekiant sumažinti šios ligos paplitimą.
Kuo didesnis kraujospūdis ir kuo ilgiau jis nekontroliuojamas, tuo didesnė rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Galimos pasekmės, jei negydoma hipertenzija:
- Insultas – dėl aukšto kraujospūdžio gali susiaurėti ar plyšti arterijos, tiekiančios kraują ir deguonį smegenims, tai sukelia insultą. Jo metu smegenų ląstelės miršta, nes negauna užtektinai deguonies. Insultas gali sukelti rimtą kalbos, judėjimo ir kitos pagrindinės veiklos negalią, žmogus gali mirti.
- Širdies ligos – dėl riebalų nuosėdų užsikemša vainikinės arterijos – pagrindinės arterijos, maitinančios širdį, todėl gali įvykti miokardo infarktas: kraujo tiekimas į širdį staiga užblokuojamas ir trūkstant deguonies pradeda mirti širdies raumuo.
- Inkstų nepakankamumas – aukštas kraujospūdis gali pažeisti inkstų arterijas ir sutrikdyti gebėjimą efektyviai filtruoti kraują
- Regos praradimas – dėl tinklainės smulkių kraujagyslių pažeidimo.
- Aterosklerozė – ši būklė atsiranda, kai per daug cholesterolio apnašų susikaupia arterijose, todėl jos susiaurėja.
Nei vienas negalime pakeisti savo amžiaus, paveldimumo, tačiau prie kraujospūdžio mažinimo bei širdies ir kraujagyslių ligų rizikos mažinimo prisideda ir mūsų kasdieniai gyvenimo būdo įpročiai:
- Reguliarus fizinis aktyvumas pagal PSO rekomendacijas įvairioms amžiaus grupėms: https://sam.lrv.lt/uploads/sam/documents/files/Veiklos_sritys/visuomenes-sveikatos-prieziura/mityba-ir-fizinis-aktyvumas/fizinis-aktyvumas/FA%20recommendations%20for%20all%20groups.pdf
- Svorio kontrolė – nuolatinis domėjimas sveikos mitybos principais ir rekomendacijomis
- Žalingų įpročių mažinimas – visiškai atsisakyti rūkymo, vengti ar sumažinti alkoholio vartojimą
- Rūpintis psichinės sveikatos išsaugojimu – lėtinis stresas stipriai veikia kraujospūdį, todėl verta apie streso valdymo metodus pasidomėti ir juos taikyti
- Miego kokybė ir pakankamas poilsis – svarbūs daugelio ligų prevencijai
Informacija paruošta pagal: Gadžijeva U., Židonienė I. Mokinių sveikata 2023-2024 mokslo metai, Higienos institutas: Vilnius, Lietuva, 2024, pp. 5-19; www.nematomaliga.lt
Spausk "Facebook" ir persiųsk šią žinią visiems savo draugams!!!
