Ką daryti, jei sudužo gyvsidabrio termometras?

Jeigu sudaužėte termometrą ir gyvsidabris pasklido ant stalo ir/ar grindų, jokiu būdu nevalykite jo šluoste, nesiurbkite siurbliu, nes gyvsidabris pasklis dar plačiau, o jo garavimo paviršius padidės.

Gyvsidabrį reikia rinkti nuo užteršto ploto pakraščių vidurio link, vadovaujantis žemiau pateiktomis rekomendacijomis:

1) Pirmiausiai iš patalpos išveskite vaikus;

2) Pasiruoškite stiklinį indą su vandeniu ir sandariu kamščiu, turėkite lazdelę (medinę arba stiklinę), guminę kriaušę, voką arba storesnio popieriaus lapą, lipnią juostą arba klijais pateptą popieriaus lapą;

3) Pačius didžiausius rutuliukus lazdele sustumkite į voką arba ant storesnio popieriaus ir supilkite į butelį. Paskui gumine kriauše susiurbkite mažesnius rutuliukus, o pačius mažiausius lašelius surinkite su lipnia juosta ar klijais suteptu popieriumi;

4) Visą surinktą gyvsidabrį supilkite į stiklinį indą su vandeniu ir sandariai uždarykite;

Jokiu būdu surinkto gyvsidabrio nedeginkite, nemeskite į buitinių atliekų konteinerį, nes taip galite užteršti visą patalpą. Indą su gyvsidabriu pristatykite į savivaldybės atliekų priėmimo aikštelę arba kitą pavojingų atliekų surinkimo vietą.

5) Paviršių, ant kurio išsipylė gyvsidabris, nuvalykite 0,2 proc. vandeniniu kalio permanganato tirpalu (2 g kalio permanganato 1 l vandens) arba muilo ir sodos tirpalu (52 g sodos ir 45 g muilo 1 litrui vandens), po to patalpas dar kartą išplaukite ir gerai išvėdinkite.

Jeigu patys surinkti gyvsidabrį neturite galimybių, palikite patalpas ir kreipkitės pagalbos telefonu 112. Atvykę ugniagesiai gelbėtojai atliks mechaninę ir cheminę demerkurizaciją. Dėl gyvsidabrio koncentracijos patalpų ore nustatymo, kreipkitės į artimiausią Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos departamentą.

Kokie yra pirmieji apsinuodijimo gyvsidabriu požymiai? Pirmieji apsinuodijimo gyvsidabriu požymiai yra silpnumas, galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, seilėtekis, metalo skonis burnoje, kartais pilvo skausmai ir kraujingas viduriavimas. Kai gyvsidabrio garų yra daug, galima plaučių edema. Kai į plaučius patenka nedideli gyvsidabrio garų kiekiai, bet juo kvėpuojama ilgai, ligoniai skundžiasi galvos skausmais, pykinimu, irzlumu, skausmais nugaroje, galvos svaigimu, pablogėjusia atmintimi, metalo skoniu burnoje, kraujavimu iš dantenų, svorio kritimu. Vėliau atsiranda rankų drebėjimas, nemiga, sumažėja raumenų jėga, sutrinka koordinacija, dar vėliau vystosi toksinė encefalopatija.

Patariama konsultuotis su toksikologais. Žmonėms, nuogąstaujantiems, kad galėjo apsinuodyti gyvsidabriu, rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją arba skambinti į Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biurą telefonais (8 5) 236 20 52 arba 8 687 53378. Visą parą budintis gydytojas klinikinis toksikologas patars ką daryti, kur kreiptis.

Šeimos gydytojai, esant reikalui, atliks būtiniausius tyrimus bei nukreips planinei ambulatorinei klinikinio toksikologo ar darbo medicinos gydytojo (jei apsinuodijimas įvyko darbo vietoje) konsultacijai, kad specialistai įvertintų apsinuodijimo sunkumą ir jei reikalinga – paskirtų gydymą.

Svarbu žinoti, kad lengvo apsinuodijimo gyvsidabriu atveju pirmasis ir vienintelis gydymo būdas – nutraukti kontaktą su nuodinga medžiaga.  Į organizmą patekęs nedidelis kiekis gyvsidabrio  natūraliai šalinasi iš organizmo, todėl specifinis gydymas nereikalingas.

Sudėtingų apsinuodijimų gyvsidabriu atvejais skiriami vaistai spartina gyvsidabrio šalinimą iš organizmo su šlapimu, tačiau taip netenkama ir organizmui reikalingų metalų, tokių kaip cinkas, varis ir kt. Kartais gydymas gali būti kur kas kenksmingesnis už patį apsinuodijimą, todėl turi būti skiriamas tik gydytojo specialisto, įvertinus jo tikslingumą ir galimą žalą.