Hepatitai – virusų sukeliami kepenų uždegimai. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, net 80 proc. sergančiųjų, viena ar kita hepatito forma, nejaučia jokių simptomų, didžioji dalis nežino, kad yra užsikrėtę ir platina virusus toliau. Negydomi hepatitai pradeda ardyti kepenų ląsteles, sukelia kepenų uždegimus, kepenų cirozę ir galiausiai vėžį, kuris dažnai tampa mirties priežastimi. Virusinį hepatitą sukelia hepatitų A, B, C, D, E, G virusai. Dažniausiai sergama A, B ir C virusų sukeltais hepatitais.
Hepatitas A yra ūminis kepenų uždegimas, sukeltas hepatito A viruso, tai infekcinė liga, kuri gali pasireikšti besimptome, lengva ar sunkia forma ir tęstis nuo kelių dienų iki kelių mėnesių. Hepatitas A yra viena iš maistu plintančių infekcijų. Užsikrečiama, kai virusas patenka į nesirgusio ar nevakcinuoto žmogaus organizmą alimentariniu būdu (per burną) su užterštu maistu ar vandeniu. Į maistą ar vandenį hepatitas A patenka su užsikrėtusio asmens išmatomis, jei tvarkančio maistą asmens higienos įgūdžiai pasinaudojus tualetu yra blogi. Susirgus hepatitu A gali pasireikšti pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pageltusi oda ir akių obuoliai, karščiavimas, pilvo skausmai. Retais atvejais liga gali sukelti ūminį kepenų nepakankamumą, ši rizika didesnė vyresnio amžiaus žmonėms. Dažniausi rizikos šaltiniai yra džiovinti pomidorai, sultys, žuvis, moliuskai, šaldytos uogos, sušaldyto vandens ledukai. Efektyviausia apsisaugojimo priemonė nuo šio hepatito yra vakcinacija, bei rankų higiena.
Virusinio hepatitas B virusas pažeidžia kepenis, sukeldamas uždegimą, kuris gali progresuoti į kepenų cirozę ir pirminį kepenų vėžį. Rizikos veiksniai – plinta per visų rūšių lytinius santykius, per kraują, užkrėstas adatas, leidžiantis narkotikus į veną, atliekant tatuiruotes, veriant auskarus, naudojantis užsikrėtusio asmens dantų šepetėliu, skutimosi mašinėlė, manikiūro reikmėmis. Užsikrėtusi hepatitu B motina gali perduoti virusą nėštumo ir gimdymo metu. Patikima apsauga nuo infekcijos yra skiepai. Lytinių santykių metu rekomenduojama naudoti prezervatyvus, nesinaudoti kitų asmenų skutimosi peiliukais, manikiūro, pedikiūro reikmenimis, dantų šepetuku ir kt. priemonėmis, naudoti gumines pirštines, jei tenka liesti kraują, audinius, kraujuotus ar kitais biologiniais skysčiais suterštus tamponus, žaizdas ir kt. Nevartoti narkotinių medžiagų, jas vartojantiems nesidalyti adatomis, švirkštais. Įdomu tai, kad užsikrėtus hepatito B virusu, dauguma ligonių pasveiksta savaime, tačiau 8–10 % suaugusiųjų suserga lėtiniu hepatitu B arba lieka viruso nešiotojais.
Virusinis hepatitas C, tai užkrečiamoji infekcinė liga kurios virusas pažeidžia kepenis. Virusinis hepatitas C plinta tais pačiais būdais kaip ir hepatito B virusas, bet pagrinde per kraują. Užsikrėtus hepatito C virusu, nedidelė dalis 15–20 % ligonių pasveiksta savaime, tačiau 50–85 % suaugusiųjų suserga lėtiniu virusiniu hepatitu C arba lieka viruso nešiotojais. Prevencija – neturėti kontakto su kito žmogaus biologiniais skysčiais, medicinos darbuotojai turi laikytis universalių apsaugos taisyklių, nesinaudoti kitų žmonių asmens higienos daiktais. Skiepai nuo hepatito C nėra sukurti, todėl svarbu laikytis tinkamos higienos ir visų saugos priemonių (asmeninės higienos priemonės, vienkartinių pirštinių dėvėjimas).
Visų virusinių hepatitų simptomai yra panašūs, tačiau gali pasireikšti tik vienas ar keli iš čia nurodomų: karščiavimas, nuovargis, apetito stoka, pykinimas, gelta, vėmimas, pilvo skausmai, pilkos spalvos išmatos, sąnarių skausmai.
Hepatito virusai yra labai atsparūs aplinkos poveikiui, karščiui, šalčiui, išdžiūvimui, todėl pati efektyviausia priemonė yra skiepai, bei higienos laikymasis.
Radviliškio rajono visuomenės sveikatos biuro informacija
