Kad vasaros pavojai būtų nebaisūs

Vasara. Žmonės vis daugiau laiko praleidžia gamtoje, prie vandens telkinių, miškuose ar kitokiose atvirose erdvėse. Nors tai turėtų teikti džiaugsmą ir malonumą, tačiau kartais gali sukelti nepatogumų bei sveikatos sutrikdymų. Šiame  straipsnyje trumpai apžvelgiami galimi pavojai ir būdai, kaip jų išvengti.

VABZDŽIŲ ĮKANDIMAI. Į ką derėtų atkreipti dėmesį? Išsiaiškinti, koks vabzdys jums įkando jo nemačius gali būti ganėtinai sudėtinga užduotis, mat patys įkandimai tarpusavyje yra gana panašūs. Tačiau organizmo reakcijos į skirtingų gyvių įkandimus varijuoja. Pavyzdžiui, įgėlus bitei ar vapsvai oda paprastai parausta ir patinsta, ima niežėti, įgėlimo vietoje juntamas aštrus skausmas, o kartais susidaro ir mažos pūslelės. Reakcija į uodo ar mašalo įkandimą paprastai būna ne tokia žymi – oda šiek tiek parausta ir paburksta, tačiau šie simptomai greitai išnyksta.

Alergiškiems asmenims pavojus didesnis. Paprastai vabzdžių įgėlimai ir įkandimai nėra pavojingi, o jų simptomai pranyksta per kelias valandas. Tačiau esant alergijai, situacija gali būti kur kas sudėtingesnė. Pavyzdžiui, esant alergijai bičių įgėlimams, asmuo gali pastebėti viso kūno bėrimą, justi dusulį ar kraujospūdžio pokyčius.

 Kaip elgtis įkandus vabzdžiui?  

• Įkandimo vietos nekasykite.
• Įgėlus bitei, pabandykite geluonį ištraukti išorine nago puse atsargiai braukdami palei odą.
• Tinimą ir niežėjimą slopina odos vėsinimas, padėti taip pat gali ir įvairūs priešuždegiminiai preparatai.
• Atidžiai stebėkite savo savijautą.
• Pajutę nerimą keliančius simptomus, tokius kaip silpnumas ar pasunkėjęs kvėpavimas, nedvejodami kreipkitės į gydytoją.
• Jei alerginė odos reakcija po kelių dienų nedingsta, taip pat derėtų apsilankyti gydytojo kabinete.

Kaip apsisaugoti? Norėdami išvengti uodų ir kitų kraujasiurbių įkandimų, galite pasitelkti specialius juos atbaidančius purškalus. Užkandžiaudami gryname ore, nepraraskite budrumo – saldumynai, vaisiai ir saldūs vaisvandeniai vabzdžius itin vilioja. Bitė gali nepastebimai įropoti į atidarytą butelį ar skardinę, o pasekmės tada jau sunkiai nuspėjamos. Taip pat, besiruošdami traukti į gamtą pasirūpinkite kojas ir rankas dengiančiais drabužiais. Galiausiai, basomis pievomis vaikščiokite itin atsargiai. Ypač tuomet, kai pievų augalai žydi, mat čia gausu darbininkių bičių ir kitų kandančių vabzdžių.

NUBROZDINIMAI – ne toks ir menkas sužeidimas. Iš nedidelio nubrozdinimo ar įdrėskimo kraujas greitai savaime nustoja tekėti. Tačiau bet koks, net ir mažiausias odos sužeidimas sudaro sąlygas patekti į organizmą mikrobams (bakterijoms). Patekę į atvirą žaizdą, jie gali pradėti daugintis ir sukelti infekciją. Todėl žaizdą reikia kuo greičiau išvalyti ir sutvarstyti.

• Nuplaukite nuo žaizdos nešvarumus šalto vandens srove. Jei žaizda negili, galite ir su muilu.
• Nuvalykite odą aplink žaizdą. Geriausia sterilų marlės tamponą suvilgyti spiritu, jodo tirpalu ar degtine ir atsargiai pavalyti odą aplink žaizdą.
• Dezinfekuokite žaizdą. Jei žaizda gili ir užteršta, užpilkite vandenilio peroksido arba patepkite ją antibakteriniu tepalu ir apibintuokite. Jei patepėte tepalu, lengviau bus nuimti tvarstį, nes jis nepridžius prie žaizdos.
• Ant mažos žaizdos klijuokite pleistrą. Jo nelaikykite ilgiau negu 24 valandas.
• Svarbu! Jokiu būdu nedėkite vatos, kad nepridžiūtų.

SUMUŠIMŲ IR  MĖLYNIŲ NEPAVYKSTA IŠVENGTI   

• Gyvybiškai svarbių organų sumušimas. Jeigu susimušėte galvos, akių, kepenų, inkstų sritį, būtina nustatyti, ar neplyšo vidaus organai, neprasidėjo vidinis kraujavimas, nepatyrėte galvos smegenų sukrėtimo ar sumušimo, neatšoko akių tinklainės, neprasidėjo vidinės akies kraujosruva.
• Mėlynių atsiranda dėl kraujagyslių, esančių odos paviršiuje, pažeidimo. Šviesiaodžiams mėlynių atsiranda lengviau nei tamsiaodžiams. Jos išnyksta po 10–15 dienų, per tą laiką keisdamos spalvą (žalsva, vėliau geltona) dėl irstančio kraujo pigmento hemoglobino.
• Sumuštą vietą pirmas 24 valandas reikia šaldyti. Tinka kompresai, ledas ar šaldomieji geliai. Šaldant ledu ant pažeistos vietos pirmiausia uždedamas tvarstis, po to odą galima patepti vazelinu (kad nenušaltų). Maišelis su ledais laikomas 15–20 min., po to daroma pertrauka ir vėl šaldoma. Neįgudusiems ir bijantiems, kad oda nenušaltų, geriau vartoti šaldomuosius gelius, kurių poveikis ilgalaikis.
• Svarbu! Jeigu sumušta ranka ar koja, pakelkite ją aukščiau ir, jei įmanoma, pariškite. Tuomet mažiau skaudės.

Pavojingiausios – galvos traumos

Nuo smūgio į galvą galima patirti smegenų sukrėtimą ar net lūžti kaukolė. Po smegenų sukrėtimo galite trumpam netekti sąmonės. Jei sąmonė grįžta lėtai ar nevisiškai, reikia kuo greičiau traumą patyrusį žmogų parodyti gydytojui, nes gali prasidėti negrįžtami procesai smegenyse.

Galvos smegenų sukrėtimą galima įtarti: jei žmogus laikinai praranda sąmonę, atgavęs sąmonę jaučiasi apsvaigęs ir sutrikęs, vemia, neprisimena, kas nutiko.

Neleiskite užmigti ir stebėkite savijautą. Jei sužeidimas rimtesnis, tuomet pykina, žmogus išbąla, svaigsta arba skauda galvą, apima mieguistumas. Kol atvyks gydytojas, nukentėjusįjį paguldykite ir saugokite, kad kuo mažiau judėtų. Arba tokioje padėtyje patys vežkite į ligoninę.

Jei po traumos neteko sąmonės, nuolat stebėkite širdies veiklą, kvėpavimą, jei trinka, reikia gaivinti.

Svarbu! Po galvos traumų gali prasidėti komplikacijos (galvos smegenų pakenkimas: hematomos, kontuziniai židiniai). Akių vyzdžiai gali būti nepaprastai išsiplėtę arba nevienodo dydžio. Gali labai sulėtėti pulsas.

APALPIMAS. Kaip padėti?

• Prilaikykite alpstantį žmogų, kad šis krisdamas nesusižalotų.
• Apalpusįjį paguldykite horizontaliai ir pakelkite kojas apie 30 cm į viršų.
• Atlaisvinkite apykaklę, atriškite kaklaraištį.
•  Atidarykite langus, padarykite daugiau erdvės aplink nukentėjusįjį, kad šis gautų daugiau oro.
• Jei turite, duokite įkvėpti amoniako.

ŠILUMOS SMŪGIS. Požymiai: galvos skausmas, svaigimas, pykinimas, šleikštulys (kartais vėmimas). Paraudusi, sausa ir karšta oda, prakaitavimo nebuvimas, dažnas ir stiprus pulsas, nemalonūs pojūčiai visame kūne. Aukštesnė nei 40^oC kūno temperatūra, sąmonės temimas.

Pirmoji pagalba:

• Skubiai vėsinkite nukentėjusįjį (perneškite į vėsią vietą arba padarykite pavėsį);
• Kvieskite Greitąją medicininę pagalbą (tel. 112);
• Atlaisvinkite nukentėjusiojo drabužius, liekite ant jo vandenį, aktyviai vėdinkite;
• Sąmoningam nukentėjusiajam duokite išgerti bent stiklinę vandens (lėtai);
• Jei nukentėjusysis prarado sąmonę, įvertinkite jo kvėpavimo takų praeinamumą, kvėpavimą, kraujotaką (gaivinimo ABC taisyklė) ir teikite reikiamą pagalbą (gaivinkite).

Atsiminkite gaivinimo ABC:

A – Airway – atverkite kvėpavimo takus;

B – Breathing – užtikrinkite kvėpavimą;

C – Circulation – užtikrinkite kraujotaką. 

A – Airway – kelias orui

1. Paguldykite nukentėjusįjį veidu aukštyn ant kieto pagrindo.
2. Kvėpavimo takus atverkite pakeldami apatinį žandikaulį ir atlošdami galvą (dviem-trim pirštais pakelkite smakrą, kitos rankos delną uždėkite ant kaktos ir atloškite galvą).

B – Breathing – kvėpavimas

1. Atvėrę kvėpavimo takus nustatykite, ar nesąmoningas nukentėjusysis kvėpuoja: ar juda krūtinės ląsta, ar girdite kvėpavimo garsą, ar jaučiate kvėpavimą pridėję skruostą? Vertinimui užtrukite ne daugiau kaip 10 s.
2. Jei nukentėjusysis nekvėpuoja arba jei nesate tikras, jog kvėpuoja ar negalite įvertinti kvėpavimo per 10 s., pradėkite dirbtinį kvėpavimą. Atlikdami įpūtimus burna į burną, užspauskite nosies šnerves, glaudžiai apžiokite gaivinamojo burną, įpūskite du kartus. Vieno įpūtimo trukmė – 1 s., įpūtimai negilūs, vienodi, kiekvieno įpūtimo metu turi pakilti krūtinės ląsta. Tarp įpūtimų leiskite išeiti orui iš plaučių.

C – Circulation – kraujotaka

Ne medikams pulso čiuopti nėra būtina, nes 40 proc. atvejų jo nepavyksta užčiuopti net tada, kai jis yra – taip tik gaištamas laikas. Tad vertinkite kitus kraujotakos požymius – nukentėjusiojo judesius ir kvėpavimą. Įgudęs gaivintojas čiuopia miego arterijos pulsą (kaklo šoniniame griovelyje). Kraujotakos vertinimas trunka ne ilgiau kaip 10 s. Jei nėra kraujotakos požymių, atlikite krūtinės ląstos paspaudimus:

1. Vienos rankos delno pakyla dedama ant gaivinamojo krūtinkaulio centro apatiniame krūtinkaulio trečdalyje. Kita ranka dedama tiesiai ant pirmosios rankos ir delno pakyla spaudžiamas krūtinkaulis (pirštai suverti arba ištiesti). Rankos per alkūnes tiesios.
2. Krūtinė spaudžiama ne rankų jėga, o viršutinės kūno dalies svoriu. Spaudžiama tiesiai žemyn.

• Paspaudimų gylis – 5-6 cm.
• Po paspaudimo krūtinės ląsta turi visiškai atsistatyti, t.y. sugrįžti į pradinę padėtį.
• Paspaudimų greitis – 100 kartų per minutę (kiek mažiau nei du kartai per sekundę).
• Paspaudimų ir įpūtimų santykis – 30:2 (vienas ciklas).
• Atliekame 5 krūtinės paspaudimų ir įpūtimų ciklus (trukmė apie dvi minutės).
• Vertiname nukentėjusiojo kvėpavimą, kraujotaką.
• Jei gaivinamasis vis dar nekvėpuoja ir nėra kraujotakos požymių, reikia tęsti gaivinimą (patartina gaivintojams keistis kas dvi minutes).

Gaivinimą nutraukti galima kai:

• Nesaugi aplinka kelia pavojų gaivintojui.
• Atsiranda kraujotakos požymiai.
• Gaivinimą perima specialistų komanda.
• Gaivintojo jėgos išseko.

NUDEGIMAI: 

• Paviršinis (I^o) nudegimas – oda sausa, raudona, skausminga, gali patinti.
• Vidutinio gylio (II^o) nudegimas – oda raudona, labai skausminga, atsiranda pūslių.
• Gilus (III^o) nudegimas – gilios žaizdos, suanglėjusi oda, liečiant tokia nudegimo vieta atrodo kieta, nukentėjusysis toje vietoje gali nejausti skausmo (pažeistos nervų galūnės). Aplinkiniai mažiau nudegę audiniai labai skausmingi.

Pirmoji pagalba

• Greitai atvėsinkite nudegusią vietą vėsiu (18-20^oC) vandeniu, geriausia, silpnai tekančia vėsaus vandens srove (dušas, laistytuvo žarna ir pan.). Vėsinama tol, kol nukentėjusis nustojus vėsinti nebejaučia skausmo.
• Dar vėsinant nuimkite apyrankes, žiedus, laikrodžius ar kitus daiktus, kurie prasidėjus tinimui, galėtų spausti nudegusią vietą.
• Švariai aptvarstykite žaizdą. Didelius plotus laisvai pridenkite švaria paklode ar rankšluosčiu. Nelupkite pridegusių prie odos rūbų, išskyrus, smilkstančius.
• Kvieskite Greitąją medicinos pagalbą.

Greitąją pagalbą kviesti būtina visada, jei:

– Jei yra galvos, plaštakų, pėdų ar lytinių organų nudegimai.

– Bet kokio gylio jaunesnių nei penkių metų vaikų nudegimai.

– Jei yra daugiau nei vienos kūno dalies nudegimas arba nudegimas apima didelę kūno dalį.

– Jei nudegimą sukėlė cheminės medžiagos, elektros srovė, sprogimas.

– Jei yra kvėpavimo sutrikimas.

• Nepradurkite, neprakirpkite, kitaip nepažeiskite dėl nudegimo atsiradusių pūslių.
• Griežtai draudžiama nudegusias vietas tepti tepalais, losjonais, riebalais.

SKENDIMAS. Galimos skendimų priežastys:

• Sveikatos būklės pablogėjimas.
• Drumstas vanduo (didina galimybę atsitrenkti į vandenyje esančius objektus).
• Jėgų pervertinimas plaukiant didelius atstumus.
• Maudymasis apsvaigus (vartojant psichoaktyvias medžiagas).
• Iškritimas iš valties (laivo ar baidarės) ar nukritimas nuo pripučiamo čiužinio.
• Vandens telkinys gali atrodyti gilesnis nei iš tiesų yra.

Ką daryti, jeigu pradėjote skęsti?
Jeigu pradėjote skęsti, pasistenkite įkvėpti kuo daugiau oro, o dėmesį į save atkreipkite mojuodami rankomis. Jei esate netoli kranto, šaukitės pagalbos.

Ką daryti, pamačius skęstantį žmogų?
Pamatę skęstantį žmogų, šaukdami mėginkite atkreipti aplinkinių dėmesį, iškvieskite gelbėjimo tarnybas tel. 112, laukdami pagalbos su kitais žmonėmis pasiskirstykite pareigomis, imkitės galimų gelbėjimo veiksmų.

• Įsidėmėkite, jog be parankinių priemonių gelbėti skęstantįjį gali tik geras plaukikas, kuris išmano gelbėjimo būdus ir moka tai atlikti praktiškai.
• Saugiausias gelbėjimo būdas yra paduoti nuo tilto ar kranto arba mesti skęstančiajam plūduriuojantį daiktą – kamuolį, čiužinį, gelbėjimo ratą, virvę, tuščią plastikinį butelį ir pan. Jei to neįmanoma padaryti ar asmuo yra per toli, pamėginkite gelbėti skęstantįjį, priplaukę prie jo su patikima plaukiojimo priemone (valtimi, plaustu, geriausia, jei būtumėte ne vienas) ir paduodami jam per saugų atstumą daiktą, į kurį jis galėtų įsikibti: lazdą, storą medžio šaką, čiužinį.
• Ištraukę į krantą, suteikite pirmąją pagalbą, jei reikia, gaivinkite, kol atvyks specializuota pagalba.

Pradinio gaivinimo seka:
Gelbstintieji įpūtimai. Atliekant pradinį gaivinimą skenduoliui, labai didelis dėmesys yra skiriamas gelbstintiesiems įpūtimams, kad kuo skubiau būtų sumažintas deguonies badas skenduolio organizme. Įpūtimas turi trukti apie 1 sekundę ir būti efektyvus – turi pakilti ir nusileisti krūtinės ląsta.  Reikia atlikti 5 gelbstinčiuosius įpūtimus. Atlikti įpūtimus skenduoliui gali būti ne taip ir paprasta, nes kvėpavimo takuose yra didesnis pasipriešinimas.
Krūtinės ląstos paspaudimai. Jei auka nesureagavo į 5 gelbstinčiuosius įpūtimus, ji turėtų būti paguldyta ant kieto pagrindo, nes krūtinės ląstos paspaudimai vandenyje yra neefektyvūs. Atlikite pradinio gaivinimo veiksmus atlikdami 30 krūtinės ląstos paspaudimų ir 2 įpūtimus, kaip ir atliekant standartinį pradinį gaivinimą. Daugumai skenduolių širdis sustoja todėl, kad plaučiai nesugebėjo tiekti pakankamai deguonies širdžiai, dėl to išsivystė deguonies badas. Taigi, įpūtimai šiuo atveju yra labai svarbūs – vien tik krūtinės paspaudimai nepadės.
Automatinė išorinė defibriliacija (AED). Išorinį automatinį defibriliatorių naudokite tik po pradinio gaivinimo veiksmų. Nusausinkite nukentėjusiojo krūtinę, uždėkite elektrodus ir sekite AED garsinius ar vaizdinius nurodymus.

Paplūdimio vėliavų reikšmė
Labai svarbu, kad kiekvienas poilsiaujantysis prie jūros mokėtų atskirti paplūdimio vėliavų reikšmes:
ŽALIA VĖLIAVA – maudytis saugu, rizika itin menka.
GELTONA VĖLIAVA – maudytis pavojinga. Bangavimas ir povandeninės srovės vidutinio stiprumo. Silpniems plaukikams nerekomenduojama eiti į vandenį. Kitiems rekomenduojama būti   itin budriems.
RAUDONA VĖLIAVA – eiti į vandenį ir maudytis DRAUDŽIAMA. Stiprus bangavimas ir povandeninės srovės.
RAUDONAI GELTONA VĖLIAVA – paplūdimio teritoriją stebi gelbėtojai.

Patarimai, kad šis maudymosi sezonas būtų saugus, tiek vandenyje, tiek prie vandens.

• Nepalikite prie vandens be priežiūros mažamečių vaikų.
• Nestovėkite ir nežaiskite ten, kur galima netikėtai įkristi į vandenį. Tai gali būti prieplaukos ar molo kraštas, tiltas, status krantas.
• Nesimaudykite nežinomose, nuošaliose vietose. Geriau pasirinkite paplūdimį arba vietą, kur maudosi daugiau žmonių ir kur budi gelbėtojai.
• Neplaukite už plūdurų, nors ir esate geras plaukikas.
• Nešokinėkite į vandenį nežinomoje vietoje, nes galite susižaloti atsitrenkę į dugne esančius daiktus.
• Nesimaudykite iškart po valgio, išgėrę alkoholinių gėrimų.
• Perkaitę saulėje, nešokite staiga į vandenį, prieš tai juo apsišlakstykite.
• Neplaukiokite ant pripučiamų čiužinių, padangų kamerų, savadarbių plaustų ar kitų priemonių.
• Ypač pavojinga išdykauti valtyje, vaikščioti joje, ją supti, nes valtis gali apvirsti.

SAUGOKITE SAVE IR KITUS!

Radviliškio rajono visuomenės sveikatos biuro informacija

Spausk "Facebook" ir persiųsk šią žinią visiems savo draugams!!!