Menu Close

Lapkričio 12-oji – Pasaulinė plaučių uždegimo diena!

       Kasmet lapkričio 12-ąją minima Pasaulinė plaučių uždegimo diena. Nors šiuolaikinė medicina yra toli pažengusi, plaučių uždegimas vis dar išlieka viena iš pagrindinių mirties nuo užkrečiamųjų ligų priežasčių visame pasaulyje. Ši diena – tai svarbus priminimas kiekvienam iš mūsų apie kvėpavimo takų sveikatos svarbą, ankstyvą ligos atpažinimą ir veiksmingas prevencijos priemones, galinčias išgelbėti gyvybę. Pagrindinis šios dienos įkūrimo tikslas- atkreipti dėmesį į tai, kad plaučių uždegimas yra „užmiršta“ epidemija, kasmet nusinešanti milijonus gyvybių, nors šios ligos galima sėkmingai išvengti ir ją išgydyti. Pagrindiniai tikslai šioje srityje – šviesti visuomenę apie rizikos veiksnius, stiprinti prevenciją ir apsaugoti labiausiai pažeidžiamas gyventojų grupes.

         Pagrindinis tarptautinės iniciatyvos šūkis išlieka „Kiekvienas įkvėpimas svarbus“, o 2026 metų pasaulinė tema – „Nauja plaučių uždegimo kontrolės era“, taip pat lydima kvietimo „Įkvėpkime gyvybės kiekvienai akimirkai“ Pagrindinis iššūkis – užtikrinti, kad kiekvienas žmogus laiku pasinaudotų diagnostikos įrankiais, efektyviais gydymo metodais  ir neignoruotų pirmųjų ligos simptomų. Pasaulio sveikatos organizacija akcentuoja tris esminius plaučių uždegimo valdymo ramsčius – apsaugą, prevenciją ir gydymą. Čia svarbu nepamiršti imunoprofilaktikos priemonių, tokių kaip imuniteto stiprinimas sveikos gyvensenos įpročiais, skiepai. Taip pat atkreipti dėmesį į oro taršą, tinkamai vartoti antibiotikus virusinių infekcijų metu. Svarbu atpažinti plaučių uždegimą ir laiku kreiptis į gydytoją. Jis dažnai prasideda staiga arba išsivysto kaip užsitęsusios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos komplikacija. Būtina nedelsti ir kreiptis į gydytoją, jei pasireiškia šie simptomai: aukšta kūno temperatūra, kosulys, dusulys, aštrus krūtinės skausmas, stiprėjantis giliai įkvepiant ar kosint, didelis bendras silpnumas, nuovargis, apetito stoka.

 Septyni konkretūs žingsniai plaučių sveikatai stiprinti!

                Rūpinimasis kvėpavimo sistemos sveikata nereikalauja sudėtingų priemonių – didžiausią poveikį daro nuoseklūs kasdieniai įpročiai ir atsakingas požiūris į ligų prevenciją:

           Laikykitės rankų higienos ir kosėjimo etiketo. Infekcijų sukėlėjai plinta oro lašeliniu būdu bei per užterštus paviršius. Reguliariai ir kruopščiai plaukite rankas šiltu vandeniu su muilu (bent 20–30 sekundžių), nelieskite neplautomis rankomis veido, akių ir nosies. Kosėdami ar čiaudėdami prisidenkite burną vienkartine servetėle arba sulenkta alkūne.

       Atsisakykite rūkymo ir venkite pasyvaus rūkymo. Tabako dūmai ir elektroninių cigarečių aerozoliai paralyžiuoja kvėpavimo takų  epitelį, kuris natūraliai valo plaučius nuo mikroorganizmų ir dulkių.

            Užtikrinkite švarų orą namuose ir darbo vietoje. Kasdien, net ir šaltuoju metų laiku, kelis kartus per dieną plačiai atverkite langus ir išvėdinkite patalpas (skersvėjo principu po 5–10 minučių). Valykite dulkes drėgnuoju būdu, naikinkite drėgmės ir pelėsio židinius namuose, o šildymo sezono metu stebėkite, kad patalpų oras nebūtų per sausas (optimali santykinė oro drėgmė  40–60 proc.).`

          Stiprinkite bendrą organizmo atsparumą. Imuninė sistema tiesiogiai priklauso nuo gyvenimo būdo. Rinkitės visavertę, baltymų, vitaminų bei antioksidantų turtingą mitybą, skirkite bent 7–8 valandas kokybiškam miegui ir kasdien bent 30 minučių aktyviai judėkite gryname ore – tai gerina plaučių ventiliaciją ir kraujotaką.

          Atsakingai valdykite lėtines ligas. Jei sergate bronchine astma, lėtine obstrukcine plaučių liga, širdies nepakankamumu ar cukriniu diabetu, griežtai laikykitės gydytojo paskirto gydymo plano. Nekontroliuojamos lėtinės ligos labai susilpnina organizmo gebėjimą kovoti su kvėpavimo takų infekcijomis.

         Pasinaudokite skiepų teikiama apsauga. Pasitarkite su savo šeimos gydytoju dėl skiepų nuo pneumokokinės infekcijos.

      Neužsiimkite savigyda ir išsigydykite peršalimo ligas iki galo. Pajutę ūmios kvėpavimo takų infekcijos simptomus, likite namuose, ilsėkitės ir neplatinkite infekcijos kolektyvuose. Nevartokite namuose likusių antibiotikų be gydytojo paskyrimo, o jei karščiavimas ir kosulys nepraeina ilgiau nei 3–5 dienas arba būklė staiga pablogėja – nedelsdami kreipkitės į šeimos gydytoją. Rūpinkimės savo ir artimųjų plaučių sveikata kasdien – laiku priimti sprendimai ir paprasti prevenciniai įpročiai leidžia džiaugtis lengvu ir laisvu kvėpavimu visą gyvenimą.

VSS R. Damarodienė

 

Spausk "Facebook" ir persiųsk šią žinią visiems savo draugams!!!
Skip to content