Menu Close

Lapkričio 18-oji – Europos supratimo apie antibiotikus diena: atsakingas vartojimas saugo mūsų ateitį

Kasmet lapkričio 18 dieną minima Europos supratimo apie antibiotikus diena, kurios tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į atsakingą antibiotikų vartojimą ir didėjančią bakterijų atsparumo antibiotikams problemą. Šią iniciatyvą koordinuoja Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC), siekdamas skatinti visuomenės sąmoningumą ir išsaugoti antibiotikų veiksmingumą ateities kartoms.

Lapkričio 18–24 dienomis taip pat minima Pasaulinė supratimo apie atsparumą antimikrobinėms medžiagoms savaitė, kurią organizuoja Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). 2026 metų kampanijos šūkis – „Viena sveikata, vienas veiksmas: užkirskime kelią atsparumui antimikrobinėms medžiagoms dabar“. Juo pabrėžiama, kad žmonių, gyvūnų ir aplinkos sveikata yra glaudžiai susijusi, o atsakingi sprendimai šiandien gali padėti išvengti rimtų sveikatos problemų ateityje.

Antibiotikai – svarbus medicinos atradimas, kurį būtina išsaugoti

Antibiotikai – tai vaistai, skirti bakterinėms infekcijoms gydyti. Jie padeda įveikti tokias ligas kaip bakterinis plaučių uždegimas, kai kurios šlapimo takų infekcijos ar kitos bakterijų sukeltos ligos.

Tačiau svarbu suprasti, kad antibiotikai neveikia virusų. Jie nepadeda gydyti peršalimo, gripo ar kitų virusinių infekcijų. Vartojant antibiotikus, kai jų nereikia, ne tik nepaspartinamas sveikimas, bet ir didinama nepageidaujamų reakcijų bei bakterijų atsparumo antibiotikams rizika.

Pasak PSO, netinkamas ir perteklinis antibiotikų vartojimas yra vienas pagrindinių veiksnių, skatinančių atsparių bakterijų atsiradimą ir plitimą.

Kas yra bakterijų atsparumas antibijotikams?

Bakterijų atsparumas antibiotikams, dar vadinamas antibiotikų rezistentiškumu, – tai reiškinys, kai bakterijos įgyja gebėjimą išgyventi ir daugintis net veikiamos antibiotikų, kurie anksčiau buvo veiksmingi.

Svarbu pabrėžti, kad atsparus tampa ne žmogaus organizmas, o bakterijos. Jos gali plisti tarp žmonių ir sukelti infekcijas, kurias gydyti tampa vis sudėtingiau.

Dėl atsparumo antibiotikams:

  • Gali pailgėti ligos trukmė ir gydymo laikotarpis.
  • Padidėja sunkių komplikacijų ir hospitalizacijos rizika.
  • Gali prireikti stipresnių ar daugiau nepageidaujamų reakcijų sukeliančių vaistų.
  • Didėja sveikatos priežiūros išlaidos.
  • Sunkiais atvejais infekcijos gali tapti pavojingos gyvybei.

Antibiotikų veiksmingumas svarbus ne tik gydant infekcijas. Jie taip pat būtini saugiai atliekant daugelį chirurginių operacijų, organų transplantacijų ir taikant tam tikrus onkologinių ligų gydymo metodus.

Atsparumas antibiotikams – vis didesnė pasaulinė problema

Pasaulio sveikatos organizacijos 2025 metais paskelbtoje pasaulinėje antibiotikų atsparumo stebėsenos ataskaitoje nurodoma, kad 2023 metais maždaug viena iš šešių laboratoriškai patvirtintų bakterinių infekcijų pasaulyje buvo atspari tirtam gydymui antibiotikais.

Tyrimų duomenys taip pat parodė, kad 2018–2023 metais daugiau nei 40 proc. stebėtų bakterijų ir antibiotikų derinių pasižymėjo didėjančiu atsparumu.

Šie duomenys rodo, kad atsparumas antibiotikams nėra vien ateities grėsmė – tai jau šiandien visuomenės sveikatai įtaką daranti problema.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras taip pat pabrėžia, kad atsparių bakterijų plitimas kelia didelį pavojų Europos sveikatos priežiūros sistemoms. Todėl būtina užtikrinti racionalų antibiotikų vartojimą, infekcijų prevenciją ir visuomenės švietimą.

Kada antibiotikai reikalingi, o kada – ne?

Ne kiekvienai infekcijai gydyti būtini antibiotikai. Sprendimą dėl jų skyrimo priima gydytojas, įvertinęs paciento simptomus, sveikatos būklę ir, prireikus, atlikęs tyrimus.

Antibiotikai paprastai nereikalingi sergant:

  • Peršalimu.
  • Gripu.
  • Daugeliu virusinės kilmės gerklės skausmo atvejų.
  • Daugeliu ūminio bronchito atvejų.
  • Kitomis virusinėmis kvėpavimo takų infekcijomis.

Antibiotikai gali būti reikalingi sergant:

  • Bakteriniu plaučių uždegimu.
  • Kai kuriomis šlapimo takų infekcijomis.
  • Streptokokų sukeltu tonzilitu.
  • Tam tikromis bakterinėmis odos ir minkštųjų audinių infekcijomis.
  • Kitomis gydytojo nustatytomis bakterinėmis infekcijomis.

Svarbu žinoti, kad pakilusi temperatūra, gerklės skausmas ar pakitusi nosies išskyrų spalva savaime nereiškia, kad būtina vartoti antibiotikus.

Kaip atsakingai vartoti antibiotikus?

PSO ir ECDC pateikia pagrindines rekomendacijas, kurių laikydamiesi gyventojai gali prisidėti prie bakterijų atsparumo antibiotikams mažinimo.

1. Antibiotikus vartokite tik paskyrus gydytojui.

Nevartokite antibiotikų savarankiškai ar remdamiesi ankstesne gydymo patirtimi. Net jei simptomai panašūs, ligos priežastis gali būti visiškai kita.

2. Laikykitės paskirto gydymo režimo.

Antibiotikus vartokite tiksliai taip, kaip nurodė gydytojas – laikykitės paskirtos dozės, vartojimo dažnumo ir gydymo trukmės. Nenutraukite ir nepratęskite gydymo savavališkai.

3. Nesidalykite antibiotikais su kitais žmonėmis.

Vaistai, paskirti vienam asmeniui, gali būti netinkami kitam. Netinkamai parinktas antibiotikas gali būti neveiksmingas ir sukelti nepageidaujamų reakcijų.

4. Nevartokite antibiotikų likučių.

Nelaikykite antibiotikų ateičiai ir nevartokite po ankstesnio gydymo likusių vaistų. Nereikalingus ar pasibaigusio galiojimo vaistus grąžinkite į vaistinę.

5. Nereikalaukite antibiotikų, jeigu gydytojas jų neskiria.

Jeigu infekciją sukėlė virusas, antibiotikai nepadės greičiau pasveikti. Gydytojas gali rekomenduoti simptomus lengvinančias priemones ir stebėti ligos eigą.

Infekcijų prevencija – dar vienas būdas mažinti antibiotikų poreikį

Antibiotikų atsparumo mažinimas prasideda ne tik nuo tinkamo vaistų vartojimo, bet ir nuo infekcinių ligų prevencijos.

PSO rekomenduoja:

  • Reguliariai plauti rankas vandeniu ir muilu.
  • Laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo higienos.
  • Skiepytis pagal rekomenduojamą skiepijimų kalendorių.
  • Tinkamai ruošti ir saugiai laikyti maistą.
  • Laikytis asmens ir aplinkos higienos.
  • Susirgus užkrečiamąja liga, vengti artimo kontakto su kitais žmonėmis ir laikytis sveikatos priežiūros specialistų rekomendacijų.

Šios paprastos priemonės padeda mažinti infekcijų plitimą, o kartu ir antibiotikų poreikį.

Antibiotikų veiksmingumo išsaugojimas – kiekvieno atsakomybė

Antibiotikai yra vienas svarbiausių šiuolaikinės medicinos pasiekimų, tačiau jų veiksmingumas nėra neišsenkantis. Kiekvienas nepagrįstas antibiotikų vartojimo atvejis gali prisidėti prie atsparių bakterijų atrankos ir plitimo.

Minint Europos supratimo apie antibiotikus dieną, svarbu prisiminti, kad atsakingas antibiotikų vartojimas – tai rūpinimasis ne tik savo, bet ir artimųjų bei visos visuomenės sveikata.

Saugokime antibiotikų veiksmingumą šiandien, kad jie galėtų gelbėti gyvybes ir ateityje!

Visuomenės sveikatos specialistė Guoda Maleševičiūtė


Informacijos šaltiniai

  1. Pasaulio sveikatos organizacija (WHO). Antimicrobial resistance. 2026.
    https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/antimicrobial-resistance
  2. Pasaulio sveikatos organizacija (WHO). Global antibiotic resistance surveillance report 2025.
    https://www.who.int/publications/i/item/9789240116337
  3. Pasaulio sveikatos organizacija (WHO). World AMR Awareness Week 2026.
    https://www.who.int/campaigns/world-amr-awareness-week/world-amr-awareness-week-2026
  4. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC). European Antibiotic Awareness Day 2026.
    https://antibiotic.ecdc.europa.eu/en/european-antibiotic-awareness-day-eaad-2026
  5. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC). Key messages for the general public.
    https://antibiotic.ecdc.europa.eu/en/get-informed/key-messages/general-public
  6. GBD 2021 Antimicrobial Resistance Collaborators. Global burden of bacterial antimicrobial resistance 1990–2021: a systematic analysis with forecasts to 2050. The Lancet. 2024;404(10459):1199–1226.

Spausk "Facebook" ir persiųsk šią žinią visiems savo draugams!!!
Skip to content