Antibiotikai – vaistai, kurie naudojami siekiant išvengti bakterinių infekcijų arba jas gydyti. Atsparumas antibiotikams išsivysto, kai įvyksta bakterijos pasikeitimas kaip atsakas į ją veikiantį vaistą.
Bakterijos, o ne žmonės, tampa atsparios antibiotikams. Tokios bakterijos gali užkrėsti žmogų. Jų sukeltą infekciją sunkiau išgydyti nei sukeltą vaistams neatsparių bakterijų.
Atsparumas antibiotikams yra pakilęs iki pavojingai aukšto lygio visame pasaulyje. Nauji atsparumo mechanizmai atsiranda ir plinta pasaulyje kiekvieną dieną, keldami grėsmę mūsų gebėjimui valdyti infekcijas.
Atsparumas antibiotikams padidina sveikatos priežiūros kaštus, prailgina gydymo ligoninėje laiką bei didina mirtingumą. Apskaičiuota, kad vien tik Europos Sąjungoje antimikrobiniams vaistams atsparios bakterijos yra maždaug 25 000 mirties atvejų priežastis ir kainuoja daugiau nei 1,5 mlrd. JAV dolerių kasmet, vertinant sveikatos priežiūros išlaidas. Pasauliui reikia skubiai keisti požiūrį į antibiotikų skyrimą bei vartojimą. Be elgsenos ir požiūrio pokyčių, net ir atradus naujus vaistus, atsparumas antibiotikams išliks viena iš didžiausių grėsmių.
Pasaulio sveikatos organizacija nuolat primena, kad antibiotikai turi būti skiriami ir vartojami racionaliai – tik tada, kada būtina. Neišvengiamu atveju, kai žinomas infekcijos sukėlėjas, dažniau turi būti skiriami siauro, o ne plataus veikimo spektro antimikrobiniai vaistai. Nes pastarieji sunaikina daugiau žmogaus organizmui naudingų bakterijų negu siauro spektro antibiotikai. Analizuojant 2018 m. duomenis buvo pastebėta, jog Lietuvoje suaugę pacientai tais pačiais metais suvartojo net 20 proc. mažiau Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis kompensuojamų antibiotikų nei 2017 m. Tai rodo, kad ir gydytojai antibiotikus skiria kur kas racionaliau nei ankstesniais metais. Nepaisant to, antibiotikų vartojimas vis dar išlieka aktualus ir reikalaujantis nuolatinės priežiūros, kontrolės bei suaugusių Lietuvos gyventojų informavimo apie racionalų antimikrobinių vaistų vartojimą (t. y. tik tada, kai juos paskiria gydytojas). Svarbu paminėti, kad Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, tarptautiniame kontekste Lietuva pagal legalių antibiotikų suvartojimą yra greta tokių Europos valstybių kaip Vokietija ir Suomija. Mažiau antibiotikų suvartoja tik austrai, švedai, slovėnai, olandai bei kaimynai – latviai ir estai. Higienos instituto 2017 m. ataskaitoje pateikiama, kad Lietuvoje ambulatoriniame sektoriuje antimikrobinių vaistinių preparatų suvartojama mažiau už Europos šalių vidurkį (Europos šalių vidurkis – 21,7, Lietuvoje – 16,8 Vidutinė terapinė doze (VTD)/1000-čiui gyventojų per dieną). Tačiau pagal antimikrobinių vaistinių preparatų vartojimą stacionarias paslaugas teikiančiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose Lietuvoje stebimas vienas iš aukščiausių rodiklių – 2,48 VTD/1000-čiui gyventojų per dieną (Europos vidurkis – 2,1 VTD/1000-čiui gyventojų per dieną).
Ne paslaptis, jog lietuviai vis dar pripratę imtis savigydos, ignoruoja specialistų patarimus tam tikros ligos atveju, dažnai gydytojų ar vaistininkų reikalauja tam tikrų antimikrobinių vaistų, ne tik patys vartoja nelegalius, moksliniais tyrimais nepatikrintus ir tik užsienio rinkoje tiekiamus antibiotikus, bet jais dalinasi ir su artimaisiais, pažįstamais ar net juos perpardavinėja. Nors patikimų duomenų apie suvartojamus nelegalius antibiotikus nėra, galima daryti prielaidą, kad vis dėlto tai yra aktuali visuomenės problema, kurią reikia spręsti šviečiant žmones apie antibiotikų netinkamo vartojimo žalą, galimas ilgalaikes pasekmes.
Kaip visuomenė gali prisidėti prie bakterijų atsparumo antibiotikams mažinimo?
- Trukdyti plisti infekcijoms reguliariai plaunant rankas, praktikuojant tinkamą maisto higieną, vengiant artimo kontakto su sergančiu žmogumi ir skiepijantis reikiamu metu.
- Vartoti antibiotikus tik su gydytojo paskyrimu.
- Suvartoti visą paskirtų antibiotikų kursą.
- Niekada nevartoti antibiotikų likučių.
- Niekada nesidalinti antibiotikais su kitais.
