Kuo skiriasi užrašai ant produktų „Geriausias iki…“ ir „Tinka iki…“ – dauguma juos supranta klaidingai ir be reikalo išmeta dar gerą maistą
Kai COVID-19 pandemijos metu sumažėjo lėktuvų skrydžių, žmonės visame pasaulyje stebėjosi Žemės nuotraukomis iš kosmoso – tokio švaraus ir skaidraus dangaus jie nebuvo matę jau ilgą laiką. Tačiau ne aviacijos pramonė yra pagrindinis atmosferos teršėjas – pasirodo, maisto švaistymas generuoja net tris kartus daugiau šiltnamio efektą skatinančių emisijų.
Klimato atšilimas – ne vienintelė priežastis, dėl kurios turėtume stengtis sumažinti maisto švaistymą. Maisto švaistymas – opi problema. Maisto švaistymas sukelia tiek finansinių problemų, tiek etinių dilemų. Kai kuriuose pasaulio kraštuose žmonės negali apsirūpinti maistu dėl senkančių šaltinių: trūksta gėlo vandens, dirbamos žemės, tačiau net 25 proc. pasaulio gėlo vandens ir 27 proc. dirbamos žemės panaudojame pagaminti maistui, kuris vėliau yra išmetamas. Sumažinus išmetamo maisto kiekį, juo būtų galima aprūpinti stokojančius. Tuo pačiu metu sumažėtų finansiniai kaštai, o laikas, kurį žmonės skyrė produktų auginimui, pakavimui bei gaminimui, nebūtų praleistas veltui. Norint kovoti su šia problema jau imtasi globalių veiksmų: Jungtinės Tautos ir Europos Sąjunga kasmet iškelia vis daugiau tikslų ir uždavinių, kad maisto švaistymas mažėtų. Pavyzdžiui, Europos Komisija iki 2030 metų įpareigojo šalis sumažinti perteklinį maisto produktų vartojimą net 50 procentų.
Lietuvoje žmonės pradeda suprasti šios problemos aktualumą ir ieškoti sprendimų. Gamintojai, ūkininkai ir prekybininkai stengiasi nukainoti, perdirbti ar atiduoti prekes labdarai, kad jos spėtų laiku pasiekti vartotoją. Visuomenėje atsiranda įvairių iniciatyvų, pavyzdžiui, vienas vaikų darželis nusprendė surengti šventę, o po jos likusius saldainius atiduoti. Paprasti būdai, kaip pakeičiant savo vartojimo įpročius galima sumažinti maisto švaistymą. Maisto produktus laikykite ir vartokite atitinkamai. Daug žmonių net nežino, jog maisto produktų galiojimas yra ženklinamas skirtingais būdais. Jei ant produkto pakuotės parašyta:
- „Geriausias iki… (data)“, tai reiškia, jog jis yra tinkamas vartoti dar kelias dienas po nurodytos datos.
- „Tinka iki… (data)“ rekomenduojama suvartoti iki nurodyto termino.
Taip pat svarbu suprasti ir išmanyti maisto laikymo sąlygas. Tarkime, kai kurias daržoves, pavyzdžiui, morkas patariama laikyti šaldytuve – taip pratęsite jų vartojimo terminą. Tad būtinai pasidomėkite, kaip laikyti produktus, jog jie kuo ilgesnį laiką išliktų švieži. Planuokite ir būkite kūrybiški. Prieš eidami apsipirkti apžiūrėkite savo šaldytuvą, spinteles ir pasidarykite trūkstamų produktų sąrašą, kad parduotuvėje akį traukiančios akcijos nesuviliotų nusipirkti to, ko vėliau nesuvalgysite. Gamindami maistą stenkitės palikti kuo mažiau likučių arba juos panaudoti kituose patiekaluose: internete galite rasti daugybę receptų ir žmonių, kurie dalijasi įvairiais būdais, kaip veltui neišmesti produktų. Virtuvėje išlaisvinkite savo vaizduotę – yra įvairių būdų, kaip mažinti asmeninį perteklinį vartojimą. Vienas iš jų – šaldiklyje šaldyti ne tik mėsą, bet ir nesuvalgytus išvirtus ryžius. Išėmus juos iš šaldiklio reikės tik pašildyti – taip sutaupysite ne tik maisto, bet ir laiko.
Pirmiausia, nesuvartotu maistu pasidalinkite su žmonėmis, kurie yra aplinkui: seneliais, kaimynais ar draugais. Galbūt kažkam padovanosite ne tik pietus ar vakarienę, bet ir šiltą pokalbį bei šypseną. Jei atliekamo maisto turite labai didelį kiekį arba nerandate, kam jį atiduoti – galite kreiptis į labdaros organizacijas. Organizacijos gali priimti tik supakuotus, sudėtį ir galiojimo terminą turinčius maisto produktus.
Radviliškio rajono visuomenės sveikatos biuro informacija