Sergamumas piktybiniais navikais ir mirtingumas nuo navikinių susirgimų yra vienos aktualiausių sveikatos problemų. Piktybiniais navikais sergančių asmenų kasmet daugėja, o piktybiniai navikai išlieka viena iš dažniausių mirties priežasčių. 2023 m. mirtys dėl piktybinių navikų sudarė 21 proc. visų mirčių Lietuvoje (Higienos instituto duomenimis). Nors onkologinių susirgimų dažnis didėja, tuo pat metu pasaulyje įgyjama patirtis rodo, kad sergamumą tam tikromis vėžio rūšimis galima sumažinti įvairiais veiksniais, tarp kurių yra ir mitybos bei gyvenimo būdo keitimas.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) dar 2015 m. priskyrė perdirbtos mėsos gaminius I kancerogenų grupei (t. y. tyrimais įrodytas kancerogeniškumas žmonėms). Žinoma, kad perdirbtos mėsos gaminiuose nitratų yra vidutiniškai 50 proc. daugiau nei neperdirbtoje mėsoje. Kitos kancerogeniškumą lemiančios cheminės medžiagos (galinčios sukelti vėžį) yra N-nitrozo junginiai ir policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (PAA), kurios gali susidaryti mėsos perdirbimo metu, pavyzdžiui, ją sūdant ar rūkant. Amerikos vėžio tyrimų instituto atliktų tyrimų rezultatai atskleidė, kad su kiekvienais suvartotais 100 g raudonos ir perdirbtos mėsos per dieną storosios žarnos vėžio rizika padidėja 17 proc. Perdirbtos mėsos vartojimas turi poveikį ne tik onkologinių ligų išsivystymui, didina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių bei inkstų ligomis, bet ir turi neigiamą poveikį aplinkai – mėsos vartojimas įvardijamas kaip vienas iš pagrindinių klimato kaitos veiksnių. Į perdirbtos mėsos gaminių sąrašą patenka vytintos ar rūkytos dešros, kumpis ar šoninė, taip pat pieniškos dešrelės, sūdyti ar rūkyti lašiniai, sūdyta jautiena, mėsos konservai bei kepenų paštetas.
Sveika gyvensena yra susijusi su daugybe veiksnių (fiziniu aktyvumu, sveikatai palankia mityba, lėtinio streso nebuvimu, normaliu kūno svoriu ir kt.), tačiau kiekvieno jų daromą nepriklausomą poveikį nustatyti yra gana sudėtinga. Siekiant pastiprinti sveikatą ir užkirsti kelią lėtinių ligų atsiradimui keičiant mitybos įpročius sveikesniais, rekomenduojama:
- raudonos (jautienos, kiaulienos, avienos) neperdirbtos ir perdirbtos mėsos per savaitę suvartoti ne daugiau nei 500 g arba per dieną iki 80 g.;
- rinktis tausojančius patiekalų gaminimo būdus – virimą ar troškinimą, virimą garuose, visai atsisakyti ar rečiau kepti, gruzdinti riebaluose;
- kiekvieno valgio metu valgykite daugiau daržovių, vaisių ar uogų – kasdien bent 400-500 g, iš kurių apie 300 g šviežių daržovių;
- kiekvieną dieną valgykite visagrūdžius produktus – duoną, košes, dribsnius, makaronus – juose daugiau skaidulinių medžiagų, mineralų bei vitaminų;
- valgykite nesūrų maistą – bendras druskos kiekis per parą neturi būti didesnis nei 5 g arba 1 arbatinis šaukštelis (įskaitant gaunamą su perdirbtais mėsos gaminiais ar konservuotais produktais);
- siekite, kad jūsų mityba būtų ne tik sveika, bet ir tvari – planuokite maisto ruošimą bei pirkimą, pirkite ne fasuotus, o sveriamus maisto produktus – taip išvengsite maisto švaistymo;
- veskite mitybos dienoraštį – efektyvus būdas įsivertinti mitybos įpročius ir efektyviai siekti įvairesnės ir sveikesnės mitybos kasdien.
Paruošta pagal higienos instituto ir Sveikatos apsaugos ministerijos informaciją
Spausk "Facebook" ir persiųsk šią žinią visiems savo draugams!!!
