Valstybinės ligoninių kasos prie SAM atlikta gyventojų dalyvavimo prevencinėse programose analizė parodė, jog pasitikrinusių gyventojų apimtys 2020 metais, palyginti su 2019 metais, sumažėjo net iki 40 proc. Tai reiškia, kad rizika, jog pacientai atvyks į sveikatos priežiūros įstaigą su labiau pažengusia liga, padidėjo. Visuomenės sveikatos specialistai ragina gyventojus rūpintis savo sveikata, nedelsti ir pasitikrinti profilaktiškai. Nemokamai tai padaryti galima dėka Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis finansuojamų prevencinių programų.
Prevencinės programos vykdomos siekiant diagnozuoti ligą ankstyvoje stadijoje, kurioje ji yra lengvai pagydoma. Įvertinus ligos tikimybę, t. y. atlikus tam tikrus programoje numatytus tyrimus, pacientui bus parengtas pirminės prevencijos priemonių planas, kurio vykdymą ir veiksmingumą stebės gydytojas. Įvertinęs sveikatos būklę (jei tyrimai parodys, kad esate priskirtinas didelės rizikos grupei), šeimos gydytojas Jus nusiųs atlikti išsamesnius tyrimus į specializuotus medicinos padalinius. Jums bus parengtos ilgalaikės prevencijos rekomendacijos. Ypač didelės rizikos grupei priskiriamiems asmenims bus sudaromas intensyvaus gyvensenos keitimo, gydymo ir jo stebėsenos planas. Sveikatos reikalais besidomintiems gyventojams vis dažniau kyla klausimų, kodėl nemokamai pasitikrinti pagal prevencines programas gali tik tam tikros amžiaus grupės asmenys. Teiraujamasi, ar tai nėra absurdas ir diskriminacija? Amžiaus ribų nustatymas – nėra šiaip sau išsigalvojimas. Šis kriterijus pasirinktas remiantis moksliniais tyrimais, rodančiais, kokių metų sulaukusiems asmenims gresia didžiausia rizika susirgti vienomis ar kitomis ligomis, tai ir lemia, kad pagal ligų prevencijos programas tikrinami ne visi. Tačiau jei Jūs nesate programoje numatyto amžiaus, bet turite nusiskundimų dėl savo sveikatos, jums taip pat reikėtų nedelsti ir kreiptis į šeimos gydytoją, kuris, įvertinęs sveikatos būklę, skirs tyrimus ar, prireikus, išrašys siuntimą konsultuotis pas gydytoją specialistą.
Kokios prevencinės programos šiuo metu vykdomos Lietuvoje? Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis šiuo metu yra apmokamos gimdos kaklelio, krūtų, prostatos, storosios žarnos vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų prevencinės programos.
Kas yra gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa ir kam ji skirta? Tai programa, kurios metu pacientei paimamas citologinio tepinėlio mėginys. Atlikus jo tyrimą ir gavus rezultatus gali būti atliekama biopsija, leidžianti objektyviai patvirtinti arba paneigti ligos diagnozę. Šioje programoje kas 3 metus turėtų dalyvauti visos moterys nuo 25 iki 59 metų (imtinai). Nuo 2022 m. sausio 1 d. nemokamai dėl gimdos kaklelio vėžio moterys pasitikrinti galės pagal naują Gimdos kaklelio vėžio ankstyvosios diagnostikos programą. Nauja tai, jog 35–59 m. amžiaus moterims kartą per 5 metus bus atliekamas aukštos rizikos žmogaus papilomos viruso (AR ŽPV) tyrimas skystoje terpėje.
Kas yra krūties vėžio prevencinė programa ir kam ji skirta? Pagal šią prevencinę programą atliekamas mamografinis tyrimas. Gavus šeimos gydytojo siuntimą atlikti mamografinį tyrimą, galima iš anksto užsiregistruoti (atvykus arba telefonu) mamografijos įrenginį turinčioje sveikatos priežiūros įstaigoje, atliksiančioje tyrimą. Tyrimo rezultatus praneša šeimos gydytojas, gavęs juos iš mamogramas vertinančios įstaigos. Sveikatą pagal šią prevencinę programą kas 2 metus turėtų pasitikrinti moterys nuo 50 iki 69 metų (imtinai).
Kas yra prostatos vėžio prevencinė programa ir kam ji skirta? Pagal šią prevencinę programą pacientui atliekamas kraujo tyrimas, parodantis prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentraciją kraujyje. Jei PSA kiekis viršija normą, šeimos gydytojas išduoda siuntimą konsultuotis pas urologą, o šis prireikus atlieka priešinės liaukos biopsiją. Šioje programoje kas 2 arba kas 5 metus (sprendžia gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į PSA tyrimo rezultatus) turėtų dalyvauti vyrai nuo 50 iki 69 metų (imtinai) bei vyrai nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai sirgo priešinės liaukos vėžiu.
Kas yra storosios žarnos vėžio prevencinė programa ir kam ji skirta? Pagal šią prevencinę programą pacientui atliekamas slapto kraujavimo testas. Jei testo atsakymas neigiamas – pacientas sveikas, jei atsakymas teigiamas – šeimos gydytojas išduos siuntimą pas gydytoją specialistą. Kolonoskopija ir prireikus biopsija yra būdai objektyviai patvirtinti storosios žarnos vėžio diagnozę. Nemokamai pasitikrinti sveikatą kas 2 metus turėtų visi vyrai ir moterys nuo 50 iki 74 metų (imtinai).
Kas yra širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa ir kam ji skirta? Pagal šią prevencinę programą šeimos gydytojas nustato rizikos veiksnius ir, jei reikia, sudaro individualų širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos planą. Jei gydytojas nustato, kad širdies ir kraujagyslių ligų tikimybė yra didelė, jis siunčia pacientą į specializuotus centrus išsamiau ištirti, o prireikus – skiriamas gydymas. Svarbu žinoti, kad 1 kartą per metus nemokamai gali būti nustatoma gliukozės, cholesterolio, trigliceridų koncentracija kraujyje, atliekama elektrokardiograma ir kiti tyrimai, parodantys, ar žmogus priskirtinas didelės rizikos grupei. Tikrintis sveikatą širdies ir kraujagyslių prevencinėje programoje kiekvienais metais turėtų visi vyrai nuo 40 iki 54 metų (imtinai) bei moterys nuo 50 iki 64 metų (imtinai).
Kiek kainuoja dalyvavimas prevencinėse programose? Dalyvavimas prevencinėse programose yra nemokamas, tad pacientams už tyrimus, gydytojų darbą ir sunaudotas medžiagas mokėti nereikia. Teikiamos paslaugos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (PSDF).
Kur kreiptis dėl dalyvavimo prevencinėse programose? Norint išsitirti pagal prevencines programas, reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris išsamiai supažindins su programomis ir paskirs reikiamus tyrimus.
Radviliškio r. visuomenės sveikatos biuro informacija