Žmonių atsparumas perkaitimui yra labai individualus. Rizikos grupėje yra vaikai iki 4 metų, senyvo amžiaus asmenys, nutukimas, miego stoka, alkoholio vartojimas, širdies ligos ar praeityje patirtas perkaitimas mažina atsparumą karščiui, kas gali išprovokuoti šilumos ar saulės smūgį. Jei oro temperatūra pasiekia +30 ºC, ją sąlygiškai dar galima kentėti, tačiau didesnė nei +34 ºC – laikoma ekstremalia, daugiau nei +38 °C – žalinga sveikatai, o daugiau nei +42 °C – pavojinga.
Karštomis vasaromis dienomis daug judant ir geriant mažai vandens, organizme susikaupia šilumos perteklius, kuris gali išprovokuoti silpnumą, galvos svaigimą, apetito nebuvimą, deginimą skrandžio srityje, sausą kosulį ir kitus požymius. Karštis veikia apgaulingai, poveikį dažniausiai pajuntame, jau per vėlai, todėl esant aukštesnei temperatūrai, reikia imtis tam tikrų profilaktikos priemonių. Tai fizinio krūvio normavimas, skysčių ir druskų pusiausvyros palaikymas, adaptacija prie aplinkos ir tinkamų drabužių, bei galvos apdangalų dėvėjimas. Atliekant fizinį krūvį karštoje aplinkoje privalu išgerti būtiną skysčių kiekį. fizinio darbo metu karštoje aplinkoje (20-30 °C) reikia išgerti apie 0,5 l skysčių per valandą, o labai karštoje aplinkoje (> 30 °C) – iki 1 l skysčių per valandą. Troškulys – yra požymis, kad organizmui jau trūksta vandens, todėl karščio metu per dieną siūloma išgerti mažiausiai du litrus vandens.
Kad neperkaistų, organizme vyksta tam tikri fiziologiniai pokyčiai. Pasikeičia kraujotaka – iš vidaus organų šiluma yra perduodama poodžiui ir odai. Išsiplečia paviršinės kūno kraujagyslės ir šiluma atiduodama aplinkai. Pakitus odos temperatūrai stimuliuojami jos receptoriai ir skatinamas prakaito išsiskyrimas. Dirbant fizinį darbą normaliomis sąlygomis kūnas išskiria apie 0,5-1 l prakaito per valandą, o karštyje – net iki 4,5 l/h. jei žmogus nekompensuoja prakaitavimo metu prarastų skysčių ir druskų, tolesnis prakaito išsiskyrimas lėtėja, kūnas perkaista. Yra skiriamos trys perkaitimo formos:
Mėšlungis – skausmingas galūnių, pilvo ar nugaros raumenų įsitempimas. Jį sukelia nekompensuotas druskų praradimas prakaituojant. Žmogų, patyrusį mėšlungį, reikia paguldyti ramioje aplinkoje ir duoti atsigerti mineralinio ar pasūdyto vandens – taip atkuriamas prarastas skysčių ir druskų kiekis organizme.
Išsekimas – negalėjimas tęsti darbo toje pačioje aplinkoje. Išsekimas nuo perkaitimo yra sunkesnis sveikatos sutrikimas negu mėšlungis; jį sukelia ir druskų, ir skysčių trūkumas organizme. Kūno temperatūrai pakilus iki +38 °C, pradeda skaudėti galvą, žmogus tampa mieguistas, jį pykina, kalba tampa nerišli. Pulsas padažnėja, oda būna prakaituota ir pašiurpusi. Tokį žmogų reikia paguldyti šešėlyje, nurengti ar atlaisvinti drabužius, kūną sudrėkinti vandeniu, apipūsti vėsiu oru. Jei nukentėjusysis yra sąmoningas, duoti atsigerti vandens.
Šilumos smūgis. Visiškai išsekus temperatūros reguliacijai ir kūno temperatūrai pakilus iki 40-41 °C, labai susilpnėja žmogaus protinė veikla. Būklę pablogina ir gausus prakaitavimas. Patyrusio šiluminį smūgį žmogaus oda yra paraudusi ir sausa, jam svaigsta galva. Užsitęsus šiai būsenai, žmogus gali netekti sąmonės ir net mirti. Nukentėjusiajam reikia kaip galima greičiau mažinti kūno temperatūrą: paguldyti pavėsyje, sudrėkinti vandeniu rūbus, apipūsti oro srove, pakelti kojas, ant didžiųjų kraujagyslių dėti šaltus kompresus. Jei nukentėjusysis sąmoningas, duoti gerti vandens.
Dažnai kartu su perkaitimu ištinka ir saulės smūgis. Tai galvos smegenų pažeidimas, atsirandantis tiesioginiams saulės spinduliams kaitinant nepridengtą galvą. Nukentėjusiajam pakyla galvos smegenų temperatūra ir ima trikti galvos smegenų funkcija, skauda galvą, spengia ausyse, pykina. Žmogus gali prarasti sąmonę ir mirti. Pagalba teikiama taip pat kaip ir kitais perkaitimo atvejais, be to, ant galvos reikia uždėti šaltą kompresą. Perkaitimo požymiai atsiranda staiga. Pakilus kūno temperatūrai (daugiau 38 °C), atsiranda galvos skausmai, mieguistumas, žiovulys, sutrinka pusiausvyra, kalba tampa nerišli. Veidas parausta, padažnėja pulsas (110-160 k/min.) ir kvėpavimas. Jei kūno temperatūra pakyla dar daugiau ir tokia būklė užsitęsia, žmogus netenka sąmonės ir gali mirti.
Pirmoji pagalba:
Skubiai išnešti žmogų iš karštos aplinkos, paguldyti pavėsyje ar vėsioje aplinkoje. Atsagstyti drabužius, vėdinti žmogų. Būtina žmogų šaldyti – ant kūno dėti sudrėkintą (37 °C) paklodę, rankšluostį, šaltus kompresus, ledą. Jei žmogus sąmoningas – duoti gerti vandens. Būtina vežti į gydymo įstaigą. Žinokite, kad į šaltą vandenį nardinti kūną negalima.
Spausk "Facebook" ir persiųsk šią žinią visiems savo draugams!!!
