Vaikelio atėjimas – didelis pokytis šeimos gyvenime. Dažniausiai į tokius didelius pokyčius mūsų psichika reaguoja prieštaringai: gali kilti emocijų nuo euforijos iki nerimo ar baimės, nuo jausmo, kad prasideda naujas gyvenimo etapas, iki nepasitikėjimo savimi ar kylančio klausimo: „Ar viskas bus gerai?“. Svarbiausia neišsigąsti savo emocinių, stebėti jas ir bandyti suprasti savo jausmus.
Besilaukiančių moterų organizme padidėja hormonų (progesterono ir estrogenų) gamyba. Hormonai veikia gebėjimą valdyti emocijas, todėl jos tampa daug aštresnės nei kitais gyvenimo laikotarpiais. Organizmas pradeda rodyti tam tikrus specifinius signalus: atsiranda ypatingas tam tikro maisto noras, dažniau jaučiamas nuovargis.
Vyksta ir matomi išvaizdos pokyčiai. Besikeičiantis kūnas gali būti suvokiamas kaip svetimas, jis tampa sunkesnis, keičiasi formos. Dažnai nėštumo metu kūno pokyčiai gali sukelti net ir pyktį, nes pasidaro sunkiau judėti, nėščiosios pasidaro nerangesnės. Pasikeitusios kūno proporcijos trukdo valdyti savo kūną ir judesius taip, kaip anksčiau.
Negalėjimas kontroliuoti
Moterys, kurios gyvenime linkusios savo rankose laikyti kontrolę, su savo kūnu turi šiek tiek kėblesnį santykį. Jos sudėtingiau supranta savo emocijas ir dažnai į pokyčius reaguoja jautriau. Kartais gali kilti nerimo epizodų, panikos atakų. Svarbiausia nebijoti kreiptis pagalbos. Kuo anksčiau kreipsitės pagalbos, tuo lengviau bus rasti būdų kaip padėti. Taip pat svarbu skirti dėmesio mokytis suprasti savo emocinius išgyvenimus, juos įvardyti ir pasidalyti su kitais: socialiniai santykiai ir palaikymas – pagrindinis vidinio saugumo garantas.
Didėjantis jautrumas
Besilaukianti moteris gali pradėti audringai reaguoti į tai, kas anksčiau nejaudindavo. Taip psichika ruošiasi sukurti empatišką santykį su vaiku. Besilaukiančios moterys turėtų po truputį lėtinti savo gyvenimą, neapsikrauti nebūtinais dalykais: darbais, santykiais, įsipareigojimais. Svarbu atminti, jog žmogaus psichikos resursai – riboti. Jei dirginame save ir apsikrauname papildomais, nebūtinais dalykais, galime pradėti blokuoti savo emocijas arba jos nekontroliuojamos išsilies. Pokyčiuose gyvenančioms moterims labai svarbu turėti saugią ir ramią aplinką, kad joje būtų galima atsitraukti, nurimti vykstant emociniams „uraganams“.
Šokis, meditacijos, kvėpavimo sulėtinimas, pasivaikščiojimas, muzika, plaukimas, masažas yra būdai, kurie padeda rasti ryšį su savo kūnu ir nuraminti jausmus – tai padės pasiruošt gimdymui ir vaiko atėjimui, kai jausmų bus labai daug.
DEPRESIJA PO GIMDYMO
Pirmosiomis savaitėmis po gimdymo gali pasireikšti itin padidėjęs jautrumas, nerimastingumas – tai normalu. Ši būsena vadinama motinystės melancholija (angl. baby blues), kuri pasireiškia dėl staigių hormonų pokyčių organizme. Simptomai panašūs į pogimdyminės depresijos, tačiau jie mažiau išreikšti, prasideda pirmosiomis dienomis po gimdymo ir trunka iki poros savaičių. Jie nesukelia bejėgiškumo jausmo ar didžiulės kaltės pojūčio. Dažnai padeda maloni veikla, ramus buvimas su mažyliu, pagalba, galimybė atsitraukti, pabūti vienai. Labai svarbu pasirūpinti ir savimi: skaniai pavalgyti, išsimiegoti. Šie išgyvenimai laikui bėgant išblėsta, tačiau užsitęsusi ar blogėjanti būsena gali būti pogimdyminės depresijos požymis.
Pogimdyminė depresija pasireiškia per pirmuosius metus po gimdymo, įprastai per pirmąsias 8 savaites. Manoma, kad 1 moteris iš 7 (vyrai taip pat gali susidurti su šiuo sutrikimu; statistiškai tokių atvejų yra 1 iš 10) patiria šį sutrikimą. Teigiama, jog apie pusę moterų net pačios neįtaria, kad jos patiria depresiją po gimdymo. Depresija tiek nėštumo metu, tiek po gimdymo gali pasireikšti kiekvienai moteriai. Pastebėjus depresijai būdingus simptomus svarbu kreiptis į artimuosius ar tiesiai į specialistus. Negydoma pogimdyminė depresija siejama su sutrikusiu motinos ir kūdikio ryšiu, prastesne vaiko emocine ir kognityvine raida, miego, mitybos ir elgesio sunkumais.
Pogimdyminės depresijos simptomai:
- nerami ar niūri nuotaika;
- liūdesys ar jausmų proveržis;
- beviltiškumas;
- daug verkiama;
- aplanko įkyrios mintys ar baimė dėl galimo kūdikio sužalojimo;
- kyla minčių apie savižudybę;
- nėra susidomėjimo ar ryšio kūdikiu, atrodo, tarsi kūdikis yra kito asmens;
- trūksta energijos ar motyvacijos;
- valgoma per mažai/daug;
- miegama per mažai/daug;
- sudėtinga sutelkti dėmesį ar priimti sprendimus;
- kyla atminties problemų;
- jaučiama kaltė, tarsi moteris yra bevertė ir bloga mama;
- prarastas susidomėjimas ir malonumas užsiimant anksčiau mėgta veikla;
- atotrūkis nuo draugų ir šeimos narių;
- nuolat vargina galvos ir kūno skausmai ir (arba) vidaus organų problemos.
KAS SAU PADĖTI?
- Svarbu suvokti, kad tai nėra atvejis, kuomet jūs esate bloga mama ar tėtis. Depresija gali susirgti, bet kuri moteris ar vyras, nepaisant charakterio, asmenybės ar gyvenimo situacijos;
- Nenustokite kalbėti su žmonėmis, kuriems galite papasakoti apie savo savijautą ir sulaukti pagalbos, palaikymo. Kuo blogiau jausitės, tuo labiau norėsis užsidaryti, o pagalbą surasti bus vis sunkiau.
- Jei jaučiate, kad kažkas negerai, svarbu nelaukti – pasikonsultuokite su specialistu, su kuriuo galėsite nuspręsti, ar jums reikia pagalbos.
- Tinklalapyje mamamumsrupi.lt galite rasti daugiau informacijos apie depresiją po gimdymo, užpildyti klausimyną ir rasti pagalbos.
KUR KREIPTIS PAGALBOS?
| Pagalbos moterims linija
moters pagalba moteriai, išgyvenančiai sunkumus |
0 800 66 366
|
www.pagalbosmoterimslinija.lt
|
Dirba visą parą. |
| Tėvų linija
psichologų konsultacijos telefonu tėvams, įtėviams, globėjams, seneliams |
0 800 90 012
|
www.tevulinija.lt | I–V 11–13 val. ir 17–21 val.
|
| Vilties linija | 116 123
|
www.viltieslinija.lt | Dirba visą parą. |
| Krizinio nėštumo centras
pagalba neplanuotai pastojus, esant pogimdyminei depresijai, netekus vaikelio |
+370 603 57 912 | www.neplanuotasnestumas.lt
|
Atminkite, didžiausia dovana sau ir artimiesiems – rūpestis emocine sveikata.
Pagalbos ieškojimas – stiprios asmenybės požymis!