Šiandien, lapkričio 25 –ąją, minima pasaulinė kovos su prievarta prieš moteris diena. Smurtas prieš moteris – aktuali mūsų visuomenės problema. Į viešumą iškilusi smurto prieš moteris problema vis dažniau tampa įvairių diskusijų objektu. Susirūpinimas moterimis, kenčiančiomis fizinę, seksualinę, ekonominę bei emocinę prievartą, auga tiek Lietuvoje, tiek tarptautiniu mastu. Smurtas moters atžvilgiu suprantamas kaip grubus žmogaus teisių pažeidimas, lyčių lygybės problema.
Istoriškai susiklosčiusi aukštesnė vyrų ir žemesnė moterų padėtis lemia tai, kad moterys labiau kenčia nuo smurto. Neretai manoma, kad moterys yra silpnesnės ir mažiau gebančios. Patriarchalinės vertybės remia ir stiprina moterų žemesnę padėtį ne tik šeimoje, bet ir darbe bei visoje visuomenėje. Tokiame šeimos modelyje vyras laikomas autoritetu. Smurtautojo elgesys dažnai yra vyriškumo demonstravimo apraiškos. Taip yra todėl, kad visuomenė skatina tokias savybes kaip tvirtumas, dominavimas, konkuravimas. Smurtas gali pasireikšti kaip „spontaniško pykčio išraiška”. Tai gali būti paties smurto pasireiškimo metu ir dėl vaikystėje ar paauglystėje patirto pažeminimo, skriaudos, prievartos. Pats smurtautojas galėjo patirti smurtą vaikystėje arba buvo jo liudininku. Jeigu tėvai mušė savo vaikus, tai vėliau ateityje tokie vaikai patys gali tapti smurtautojais. Taip pat ir pačios moterys, užaugusios šeimoje, kurioje tėvas smurtavo prieš jas arba jų motiną, dažniau nei moterys iš nesmurtaujančių šeimų tampa sutuoktinio smurto aukomis.
Konfliktai dažnai kyla dėl skirtingų žmonių požiūrių, nuostatų, vertybių. Smurto priežastimi gali tapti skurdas, alkoholis, narkotikai. Nevisaverčiu vyrą verčia jaustis gėdos jausmas. Nepilnavertiškumo kompleksas yra slepiamas smurtaujant, tai tarsi vyriškumo įrodymas. Kartais moterys smurto prieš jas priežastis įžvelgia savo elgesyje. Mano, kad prieš jas smurtaujama, kadangi nesilaikė duoto pažado, neįvykdė užduoties, melavo.
Smurtą patyrusios moterys neišvengiamai susiduria su sveikatos ir psichologinėmis problemomis. Dažniausiai smurtą patyrusios moterys nekalba apie tai su kitais, nes bijo pakenkti šeimos garbei, gėdijasi dėl savo sugadintos reputacijos, bijo dėl vaiko ateities ir jo reputacijos, bijo vyro keršto – bijo būti nužudytos, turi lūkesčių, kad viskas pasikeis į gerąją pusę, mano, kad vyras turi teisę smurtauti.
Smurtas ir priekabiavimas tiesiogiai veikia moterų savijautą. Sumažėja motyvacija, savigarba, prarandamas pasitikėjimas, gali kilti pykčio, nerimo, dirglumo priepuoliai. O ilgiau trunkant, kaip ir streso atveju, šios problemos gali virsti fizinėmis ligomis ar psichikos sutrikimais. Dažnai moterys prieš kurias smurtaujama, pradeda vartoti alkoholį, tabaką, narkotikus ar netgi bando žudytis. Visi tyrinėtojai vieningai sutaria, jog moterys priklauso didesnės rizikos grupei ir dažniau nei vyrai patiria smurtą darbo vietoje. Stresas, depresija, sumažėjusi savigarba, savęs menkinimas, patologinė baimė, nemiga, virškinimo sutrikimai – tai tik keletas galimų patiriamo smurto padarinių.
Jei patyrėte smurtą netylėk, nesigėdyk, nekentėk, padėk sau – kreipkis pagalbos…
Bendrasis pagalbos telefono numeris
Jeigu reikia skubios pagalbos, skambinkite bendruoju pagalbos telefonu 112 ir praneškite smurto šeimoje atvejį. Plačiau apie bendrąjį pagalbos telefono numerį galite sužinoti interneto tinklalapyje www.sos112.lt
Valstybės garantuojama teisinė pagalba – www.teisinepagalba.lt
Specializuota pagalba nemokamu telefonu
“Pagalbos moterims linija” emocinė parama telefonu 8 800 66366 (kasdien 10-21 val. ) ir internetu pagalba@moteriai.lt ]
