Dėkojame Radviliškio visuomenės sveikatos biurui už 5 neuroedukacinius užsiėmimus Gražinos pagrindinės mokyklos 7a ir 7b klasių mokiniams, kurie vyko gegužės-birželio mėnesiais. Užsiėmimus vedė neuroedukatorė, „Vaikų ir jaunimo visapusiško lavinimo centro“ įkūrėja, ankstyvojo ugdymo programos ,,Augu drąsiai” autorė ir lektorė, ,,Raktas kišenėje” bendraautorė, programos ,,Gerų emocijų dirbtuvės mokykloms bei darželiams” lektorė, edukatorė, kvalifikuota dailės terapijos praktikė, įvairių užsiėmimų vaikams, suaugusiems, neįgaliesiems lektorė, JOYMOVE metodo licencijuota praktikė, Moterų linijos savanorė Joana Cironkaitė. Užsiėmimai vyko įvairiomis moksleiviams aktualiomis temomis:
- ,,Ar aš galiu ateiti į komandinį darbą su tuo žmogumi, kuris man nepatinka? Kaip man seksis, kaip įveikti sunkumus”.
- ,,Kas yra mano rankose? Kur esu laisvas neprisiimdamas atsakomybės“.
- ,,Kaip jautiesi? Įvardink savo būseną. Emociniai pojūčiai kūne. Draugystė”.
- ,,Mano karalystė. Ar mokų dovanoti dovanas? Ar jaučiu dėkingumą?”.
- ,,Mano emocijos. Žmogus šiandien ir po 20 metų”.
Septintokai ne tik klausėsi, bet ir daug atliko įvairių užduočių, dirbdami grupėse atlikdami komandinį darbą sprendė įvairias problemas.
Neuroedukatorės Joanos Cironkaitės mintys apie veiklas:
Ruošiant programą mokykloms žinojau, ją vesiu taip, kaip galiu geriausiai: ne šabloniškai – VISIEMS VIENODAI, o individualiai – liečiant tas temas, tas vietas ir tokiais kampais, kaip atrodys reikalinga kiekvienai klasei. Gerų emocijų dirbtuvės ne kartą mane išmušė iš orbitos :) davė užduotį “pasiraitoti rankoves” ar keisti požiūrio kampą, tačiau neuroedukacija tame ir žavi – ji leidžia džiazą ir improvizaciją.
Pirmą sykį mano patirtyje, mokykla skyrė tiek valandų vienai klasei. Poveikį galėčiau drąsiai aprašinėti kaip mokslinį darbą ir su pasididžiavimu sakau: rezultatus išmatuoti GALIMA, remiantis vaikų refleksija. Šypsausi skaitydama apie mūsų bendrystės patirtį iš dviejų 7’okų klasių ir linkiu kiekvienai mokyklai kažkiek peržvelgti prioritetus, juk vis dėlto mes visi norime, kad mūsų vaikai užaugtų ŽMONĖS ŽMONĖMS, o tik kritika, gąsdinimu ar bambėjimu to nepasieksime.
Vaikų mintys apie įvykusius užsiėmimus:
…jaučiau džiaugsmą, supratau, kad reikia būti dėkingu. Iš pradžių galvoti ką darai, o tik paskui daryti. Supratau, kad nereikia bijoti kažką daryti, bandyti atrasti kas tau patinka, o ne kopijuoti. Bet jaučiau ir kažkiek liūdesio. Labai didelis ačiū.
…supratau, kad žmogus ne robotas. Nepasikuklinkit atvažiuoti, kai būsiu 8’oj.
…pasijutau laisvas, dar supratau, kad esu reikalingas, mylimas ir geras. Nepatiko kai kurios veiklos, norėjosi daugiau laisvo laiko, bet kad internetas turi įtakos mano gyvenimui – supratau.
…išmokau būti draugiškesnis. Daugiau sužinojau apie save. Nuo pirmos pamokos labai pasikeičiau. Labai patiko piešti.
…aš pajaučiau gerą jausmą širdyje. Išmokau, kad mes žmonės esame skirtingi ir todėl viską darome skirtingai. Pamačiau kokie yra mano klasiokai, kokių gerų darbų galim padaryti komandoje. Sužinojau apie dirbtinį intelektą. Nepatiko, kad ne visi klasiokai buvo draumingi, bet patiko kad visi piešė ir darė užduotis.
…labai patiko keliauti mintimis per meditacijas. Svajoti, matyti ir niekam nepasakoti. Sužinojau, kad nesu jau tokia kituoliška nei kiti. Daugelis klasiokų užsisklendę, nenori parodyti tikro savęs. Bet šiaip supratau, kad ir pati nesu linksmas žmogelis.
…man patiko ta linksma mokytoja. Daug juokavo.
…supratau, kad jaučiau džiaugsmą per šias pamokas su jumis. Per jumis daug klasiokų susidraugavo ir draugauja iki šiol. Buvo įdomu daryti užduotis bendrai, paskui papasakoti savo jausmus arba juos išreikšti ant lapo. Ačiū.
…supratau kad daug kas labai užsisklendę ir mums reikia daugiau tokių veiklų. Ypač kai kuriems. Jiems jau net psichologo ar terepiauto reikia. Man labai padėjo muzika, susitelkti, susikaupti. Patiko rašymas, piešimas, užduotys.
…sužinojau, kaip galiu padėti sau. Išmokau apibūdinti savo emocijas. manau reikia mažiau žaisti su telefonu.
…aišku: “man šios paskaitos nepatiko, tai tik smegenų plovimas” taip pat įnešė savų priekonių, tačiau aš žinau, kad ir tuos vaikus palietė tai, ką aš pasakojau.
…”bla bla blabla. papapapapapa, lu lu lu… jo jo jo. O kačiukai nemirtingi!” ir nuoširdus šypsnis atiduodant lapelį davė suvokimą – paauglystė yra žavi ir auginanti. Ne tik patį vaiką, tačiau ir tave – kaip mokytoją, mamą/tėtį, ugdytoją.
Dėkoju Radviliškio rajono visuomenės sveikatos biurui ir Radviliškio Gražinos pagrindinė mokyklai už pasitikėjimą, ne manimi, o savo vaikais 🥰
VSS Gražina Žiaunienė
Spausk "Facebook" ir persiųsk šią žinią visiems savo draugams!!!
