Dėl biologinės įvairovės – gyvybės žemėje įvairovės – mūsų nuostabi planeta yra tinkama gyventi. Daugelis iš mūsų gamtoje siekiame patirti malonumą, rasti įkvėpimą ar pailsėti. Be to, nuo šios aplinkos priklauso mūsų maistas, energija, žaliavos, oras ir vanduo, t. y. elementai, paverčiantys mūsų gyvenimą tuo, kuo jis yra, bei sudarantys mūsų ekonomikos pagrindą. Vis dėlto nepaisant gamtos unikalumo, mes dažnai ją laikome savaime suprantamu dalyku. Spaudimas daugeliui gamtos sistemų stiprėja, todėl jos funkcionuoja ne taip veiksmingai ar net pasiekė irimo ribą. Vadinamasis biologinės įvairovės nykimas pasireiškia vis labiau. Mes visi turime galimybę saugoti biologinę įvairovę ir visi turime prie šio siekio prisidėti. Visi gali šiek tiek pakeisti savo kasdienius įpročius, iš esmės nepaveikdami savo gyvensenos. Visi mūsų nedideli pokyčiai kartu gali padėti gamtai. Tai ką mes galime padaryti aplinkos apsaugos labui?
- Šiukšlių metimas gamtoje atsiliepia aplinkai, ir dažnai jo pasekmės būna pražūtingos. Kai kurios šiukšlės turi greitą poveikį: nuorūkas ir kramtomąją gumą prariję gyvūnai apsinuodija arba uždūsta, smulkūs žinduoliai ir varliagyviai įkliūva buteliuose, stiklo duženos gali sužeisti stambius gyvūnus, o dėl lupos efekto stiklas gali sukelti gaisrą. Kitos šiukšlės turi ilgesnės trukmės poveikį: plastikui suirti prireikia kelių šimtmečių, o jo irimo metu išskiriamos nuodingos medžiagos; baterijos turi sunkiųjų metalų, kurie prasiskverbia į dirvožemį ir teršia gruntinius vandenis…. Todėl naudokitės viešosiomis šiukšliadėžėmis ir rūšiuokite tai, ką galima perdirbti!
- Į upes išleidžiamame vandenyje, netgi apdorotame vandens nuotekų valymo stotyje, lieka didžioji dalis fosfatų, tirpiklių, paviršinio aktyvumo medžiagų ir kitokių chemijos produktų, įeinančių į šiuolaikinių ploviklių sudėtį. Šie komponentai, dažnai itin taršūs, gali skaudžiai atsiliepti biologinei įvairovei, ypač vandens telkiniams, ir mūsų pačių sveikatai! Ką daryti? Rinkitės ekologiniu ženklu pažymėtus ploviklius, o dar geriau – naudokite ekologiško muilo drožles indams plauti, juodąjį muilą grindims valyti, karštą actą kalkėms šalinti, sodos bikarbonatą (su ar be acto) puodams, kriauklei šveisti jų nesubraižant… O svarbiausia, venkite perdozavimo. Geriau pamažinti nei padauginti!
- Kai vaikštinėjate gamtoje, elkitės santūriai: stenkitės kelti kuo mažiau triukšmo, o kai norite stebėti laukinius gyvūnus, nevilkėkite ryškiaspalvių drabužių ir nesikvėpinkite kvepalais. Visada vaikščiokite tik takais: taip mažiau rizikuojate sutrikdyti gyvūnus ar sumindyti augalus, samanas, grybus… Jei atėjote su šunimi, veskite jį už pavadėlio arba stebėkite, kad jis neišklystų iš tako. Pasirūpinkite, kad šuo nelotų, antraip jis išvaikys visus netoliese esančius gyvūnus ( jei jaučiate, kad taip gali nutikti, verčiau palikite savo ištikimąjį draugą namie!). Ir galiausiai nemėtykite šiukšlių gamtoje ir rinkite ar skinkite tik tai, kas leidžiama.
- Vanduo yra gyvybiškai būtinas planetos ir jos gyventojų – tiek gyvūnų, tiek augalų – pusiausvyrai. Vandens yra visiems užtektinai, bet, deja, jis prastai paskirstomas ir dažnai netinkamai naudojamas. Čia, kur mes gyvename, pakanka atsukti čiaupą, kad gautume geriamojo vandens. Todėl yra taip, kad mes jį naudojame viskam – kartais netgi automobiliui plauti! Norėdami taupyti geriamąjį vandenį, galite laistyti augalus lietaus vandeniu (geriausia tai daryti dienos pabaigoje, kad išvengtumėte išgarinimo), surinkti panaudotą buitinį vandenį (po indų plovimo, prausimosi vonioje ar duše) ir supilti jį į klozeto bakelį arba naudoti grindims plauti, o išvalius filtru – netgi sodui laistyti.
- Kaip ir plovikliuose, daugumos kosmetikos priemonių sudėtyje yra cheminių medžiagų (konservantų, sintetinių kvapiklių, paviršinio aktyvumo medžiagų), kurios biologiškai neskaidomos, todėl kenkia biologinei įvairovei – vandens telkiniams, kur jos patenka per nuotekas. Naudokite ekologišką kosmetiką: prauskitės ekologišku muilu, maudydamiesi vonioje įlašinkite truputį eterinio levandų aliejaus, valykite odą ramunėlių ar rugiagėlių nuoviru, šveiskite ją kviečių ar avižų sėlenomis, maitinkite augaliniais saulėgrąžų, alyvų aliejais… Jūs netgi galite patys pasigaminti dantų pastą – tai visiškai nesudėtinga!
- Žmonių išmestos atliekos, nešamos jūrų srovių, suformuoja tikras šiukšlių salas jūrose ir vandenynuose. Vien Didžioji Ramiojo vandenyno šiukšlių sala („The Great Pacific Garbage Patch“) užimtų apie 3,5 milijono kv. kilometrų! Šios salos daugiausia sudarytos iš plastiko. Pastarasis suyra per 500–1000 metų (išskirdamas daugybę nuodingų medžiagų) ir gali uždusinti žuvis, vėžlius, paukščius bei jūrų žinduolius, kurie praryja plastiko gabalus palaikę juos grobiu. Ką daryti? Ribokite savo plastiko naudojimą (maišų, butelių…), nemeskite nieko gamtoje (netgi toli nuo jūros) ir papasakokite aplinkiniams apie šias šiukšlių salas, apie kurias dažnas dar nėra girdėjęs.
- Vartodami mažiau popieriaus ir kartono, jūs saugote miškus, ribojate jų gamybai naudojamos energijos ir vandens suvartojimą ir mažinate atliekų susidarymą. Prireikus atspausdinti dokumentą, spausdinkite ant abiejų lapo pusių arba naudokite tuščias prirašytų lapų puses kaip juodraščius. Iš naujo panaudokite vokus, o netinkamus pasilikite ir panaudokite pirkinių sąrašams, žinutėms užsirašyti… Perskaitę knygą, laikraštį ar žurnalą paskolinkite kitiems pageidaujantiems juos skaityti. Ir, žinoma, atiduokite perdirbti savo seną popierių bei kartoną.
- Kai vartojame vaistus, mes į tualetus nuleidžiame daug veikliųjų tų vaistų medžiagų. Šios medžiagos, atsparios apdorojimui nuotekų valymo stotyse, patenka į upes bei jūras, kur daro poveikį vandens faunai ir florai. Jų poveikis dar mažai žinomas, tačiau pastebima, kad, pavyzdžiui, kai kurios žuvys, paveiktos sintetinių estrogenų iš kontraceptinių tablečių, tampa hermafroditais. Ką daryti? Vartokite vaistus tik tada, kai to tikrai reikia (antibiotikai vis tiek nepagydo esant virusinei infekcijai) ir grąžinkite į vaistinę tuos vaistus, kurių nevartojate arba kurių galiojimas pasibaigęs (nemeskite jų į šiukšlių dėžę ar tualetą!).
- Žaidimų pultų, kompiuterių ir mobiliųjų telefonų gamybai reikalingos įvairios rūdos (varis, kobaltas, švinas), kurių paklausa nuolat auga. Kasyklos, kur šios rūdos išgaunamos, išsidėsčiusios beveik visame pasaulyje, ir jų eksploatavimas daro didžiulį poveikį supančiai aplinkai. Kongo Demokratinėje Respublikoje, kur išgaunamas garsusis koltanas, nepaprastai Kivu regiono biologinei įvairovei gresia didžiulis pavojus: neteisėtai medžiojamos paskutinės gorilos, taip pat drambliai, okapijos… Kad būtų pamaitinti angliakasiai; masiškai naikinami miškai, siekiant juos aprūpinti statybine bei malkine mediena ir išplėsti kasyklas; vyksta dirvos erozija, teršiama žemė, vanduo, oras…. jau neminint ginkluotų konfliktų! Todėl prieš keisdami savo mobilųjį telefoną ar nešiojamąjį kompiuterį susimąstykite!
| Patarimai pakuočių mažinimui |
Perkame tas pakuotes, kurios gali būti perdirbamos |
Į parduotuvę nešamės savo daugkartinį pirkinių krepšelį ar maišelius biriems, sveriamiems produktams  |
Naudojame daugkartinio naudojimo gertuvę, o kavai ar arbatai- daugkartinį termo puodelį  |
Perkame aplinką tausojančias prekes (daiktus iš perdirbtų medžiagų)  |
| Kodėl reikia rūšiuoti? |
| Saugome švarią aplinką
|
| Taupome vis labiau senkančius gamtos išteklius ir energiją
|
| Saugome nuo pavojų gyvūnus
|
|
Ribojame miškų kirtimą, vandens bei oro taršą
|
|
Mažiname sąvartynus
|
Radviliškio rajono visuomenės sveikatos biuro informacija
Spausk "Facebook" ir persiųsk šią žinią visiems savo draugams!!!
