Jeigu pasakytume, kad kiekviena donorų padovanota kraujo porcija yra būtina, kad būtų galima išgelbėti kieno nors gyvybę, tikriausiai nesuklysime. Tai gali būti jūsų artimas giminaitis, draugas ar netgi jūs!
- Žodis „donoras kilęs iš lot. donare – „dovanoti“. Žmogus, kuriam reikia perpilti donoro kraują, yra vadinamas recipientu.
- Suaugusio žmogaus organizme vidutiniškai yra 5,5 l kraujo. Vienu kartu iš donoro paimama tik 350–450 ml.
- Pats žymiausias pasaulyje kraujo donoras per visą savo gyvenimą atidavė apie 500 litrų kraujo (kraujo jis dovanojo 624 kartus).
- Aktyvūs donorai rečiau serga širdies ir kraujagyslių ligomis, mažiau nukenčia įvykus avarijai ir dėl to netekus kraujo. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, žmonės, kurie nuolat duoda kraujo, gyvena vidutiniškai 5 metais ilgiau, be to, jų imunitetas yra stipresnis.
- Kad medicininėms reikmėms nepritrūktų kraujo, 1000 gyventojų turi tekti ne mažiau kaip 40 donorų. Vidutinis Europos rodiklis – 25–27, JAV ir Kanados – 35–40.
- Tapti donorais gali 10–15 % visų žmonių, tačiau tų, kurie dovanoja savo kraują, yra dešimt kartų mažiau.
- Kas trečiam pasaulio gyventojui bent kartą gyvenime tenka atlikti kraujo perpylimą.
- Vienam recipientui paprastai reikia maždaug trijų donorų kraujo.
- Pasaulinė kraujo donorų diena švenčiama birželio 14 dieną.
Tai svarbu!
- Medikai atkreipia dėmesį, kad nuolatinis kraujo davimas ne tik nėra kenksmingas, tačiau pasitarnauja paties donoro sveikatai ir puikiai jausenai. Kraujo davimas stimuliuoja kaulų čiulpų funkciją ir stiprina žmogaus imunitetą.
- Prieš keletą metų transfuziologų bendruomenei buvo pristatytas mokslinis tyrimas, kuris atskleidė įdomų faktą. Reguliariai kraują duodantys žmonės avarijos ar sudėtingos operacijos metu stipriai nukraujavę turi didesnę galimybę išgyventi nei žmonės neduodantys kraujo.
- Vis dėlto, ne visi gali būti kraujo donorais, ne visų kraujas yra tinkamas perpilti. Medikai pabrėžia, kad net 6 mėnesius negalima duoti kraujo po auskaro vėrimo procedūros: „Auskaro įvėrimas ir tatuiruotės padarymas yra intervencija į žmogaus organizmą. O kiekvienos intervencijos metu yra rizika užsikrėsti infekcinėmis ligomis, kurios kraujo perpylimo metu gali būti perduotos ir pacientui.
- Stengiantis nepakenkti pacientui, kuriam bus perpiltas kraujas, visada pabrėžiama, kad donorystei reikia tinkamai pasirengti – nevalgyti riebaus ir aštraus maisto, kadangi ligonis, kuriam bus perpiltas kraujas, gali jausti nemalonius pojūčius. Kraujas neimamas ir iš pavargusių ar įtemptą darbą dirbančių žmonių. Tai daroma norint nepakenkti kraujo donorui.
Ar po kraujo davimo nepakyla apetitas?
Apetitas gali padidėti dėl pagreitėjusios medžiagų apykaitos. Daugelis donorų pripažįsta, kad po kraujo davimo praėjus porai dienų pajaučia tikrą jėgų antplūdį. Kadangi organizme pagreitėja medžiagų apykaita ir kaulų čiulpai pradeda gaminti kraują, natūraliai gali padidėti ir apetitas. Pagreitėjus medžiagų apykaitai sulėtėja ir organizmo senėjimas, todėl nemažai moterų kraujo duoda norėdamos atrodyti jaunesnės. Kraujo davimas iš jūsų tikrai grožio neatims, o tik pridės.
Teko girdėti, kad suaugęs žmogus duoti kraujo gali kartą per penkerius metus. Ar tai tiesa?
Suaugęs žmogus turi apie 5 litrus kraujo, kuris sudaro apie 6–8 proc. kūno masės. Ne dažniau nei kas 60 dienų donoras gali duoti apie pusę litro kraujo. 450 ml kraujo yra optimalus kiekis, kurio atidavimas nekenkia žmogaus organizmui. Tyrimais įrodyta, jog per 24 valandas po kraujo davimo organizmas atstato prarastą kraujo kiekį, o po keleto savaičių – ir kraujo ląsteles. Teigiama, jog po donacijos pagreitėja organizmo medžiagų apykaita, stiprėja žmogaus imunitetas.
Vyrai adatų bijo, o moterys baiminasi priaugti svorio…
Dauguma vyrų baiminasi adatų, o tarp moterų paplitęs mitas, kad kraujo davimas esą skatina svorio augimą. Kiti tiesiog įtikėję, kad po kraujo paėmimo procedūros jausis blogai. Daug kas priklauso nuo žmogaus sąmoningumo. Kiekvienas turime suprasti, kad kraujo donorystė – ligonių gydymas. Kartu tai naudinga ir pačiam donorui, nes jis nemokamai ištiriamas, ar neserga infekcinėmis ligomis, hepatitu B, C, AIDS ir sifiliu.
FAKTAI IR ISTORIJA
• Pasaulinė Sveikatos Apsaugos Organizacija teigia, kad kas trečiam žmogui per gyvenimą bent kartą prireikia donorų kraujo.
• Antikinėje Graikijoje nieko nestebino nukaršę seniai, besigaivinantys „karštu“ jaunuolių krauju. Senovės romėnai „jauninantį ir gydantį“ mirštančiųjų gladiatorių kraują gerdavo tiesiog nuo kovų arenos grindinio.
• Romoje buvo itin populiarus „gydomasis kokteilis“ iš vyno ir žmogaus kraujo – assiratum. Visko pertekę romėnai kasdien mėgaudavosi pienu, atskiestu jaunų vergių krauju, ir kada panorėję maudydavosi „jauninančiose“ nekaltų mergelių kraujo voniose.
• Vienintelis kraujo šaltinis – kiti sveiki žmonės. Ne veltui popiežius Jonas Paulius II donorystę pavadino didžiausia žmogaus meilės žmogui išraiška, prilygindamas ją Kristaus aukai, nes šiuo atveju paaukojama dalelė savęs, kad išgyventų kitas žmogus.
• Kraujo poreikis, ypač eritrocitų masės, kasmet didėja, o kraujo donorų mažėja. Donorų stygius ypač pajuntamas vasarą, nes šiuo metų laiku dauguma žmonių atostogauja, o jaunimas, kurie yra pagrindiniai donorai, išvažiuoja padirbėti į svečias šalis.
Radviliškio rajono visuomenės sveikatos biuro informacija
Spausk "Facebook" ir persiųsk šią žinią visiems savo draugams!!!
