Balandžio 7 dieną minima Pasaulinė sveikatos diena. Šią minėtiną dieną inicijuoja Pasaulio sveikatos organizacija nuo 1950 metų. Šios dienos minėjimas – unikali galimybė atkreipti pasaulio lyderių, visuomenės ir suinteresuotų institucijų dėmesį į sveikatos problemas, skatinti bendradarbiavimą, ieškoti neatidėliotinų sprendimų, naudingų viso pasaulio žmonių sveikatos stiprinimui. Šiais metais ypatingas dėmesys skiriamas depresijos susirgimams.
Depresija – liga, o ne bloga nuotaika
Daugelis mano, kad depresija – tai bloga nuotaika, Žmogaus nenoras, tingėjimas, valios trūkumas.
Depresija – tai psichikos sutrikimas, kurį reikia diagnozuoti ir gydyti. Jeigu tai bus ir ne depresija, juk visgi apsilankyti profilaktiškai pas gydytoją dar niekam nepakenkė sveikatai. Patarimai, kad užtenka išsimiegoti, nebūti vienam, apsipirkti, būti geram kitiems ir kt. Šie patarimai yra beverčiai, nes depresija sergantis žmogus tiesiog „negirdi“ mūsų. Jis giliai paniręs į savo vidinę tuštumą.
Depresija – labai paplitęs sutrikimas. Pasaulinė sveikatos organizacija spėja, kad 2020 m. pasaulyje depresija tarp negalės priežasčių bus antra po išeminių širdies ligų. Depresija – tai nuotaikos sutrikimas, kuris pasireiškia liūdna nuotaika, sumažėjusiu pasitenkinimu aplinka, savimi, interesų praradimu, energijos išsekimu, padidėjusiu nuovargiu.
Depresija – rimta ir dažna liga, kuri negydoma, neretai baigiasi mirtimi. Jos paplitimas siekia 6 proc. Tiek depresija, tiek kiti nuotaikos sutrikimai sąlygojami daugelio priežasčių:
- genetinių veiksnių – paveldėjimo;
- tam tikrų organizmo fiziologinių ypatybių (pvz. neuromediatorių – noradrenalino, serotonino kiekio, jų išsiskyrimo).
- gyvenamosios aplinkos veiksnių, t.y. skurdo, smurto ir kt.;
- įvairių kitų ligų, t.y. nepagydoma ar lėtinė kita liga;
- apsinuodijimo/ų kai kuriomis medžiagomis;
- psichologinių ir socialinių problemų (artimųjų netektis, artimųjų ligos, darbo praradimas, ilgalaikė bedarbystė, skyrybos, nesaugumas, stresas ir kt.).
Depresiją sukelia ne viena, o kelios priežastys. Depresijos pagrindas – tai neuromediatorių (serotonino ir noradrenalino) apykaitos sutrikimas, jų sumažėjimas. Tai vyksta nervinėse ląstelėse ir tokie pasiūlymai – kaip viskas bus gerai, būk drąsesnis, daugiau valios ar kita – tikrai nepadeda.
Beveik visais atvejais pasireiškia tokie depresijos simptomai/požymiai:
- sumažėjusi dėmesio koncentracija,
- kaltės jausmas,
- sumažėjęs pasitikėjimas savimi,
- pesimistinės mintys apie ateitį,
- savižudiškos mintys ar veiksmai,
- miego ir apetito sutrikimai.
Depresijai būdingos įvairios formos, kartais vietoj liūdesio gali pasireikšti nerimas, kai kurie pacientai pradeda gausiai vartoti alkoholį, kitas psichotropines medžiagas, kiti būna irzlūs ir t.t.
Pagrindinės depresijos formos:
- Didžioji depresija.
- Somatinio tipo depresija. Šiai formai būdingesni organizmo simptomai/pokyčiai, kurie kartais painiojami su kitomis ligomis.
- Melancholinio tipo depresija.
Depresija skirstoma į lengvą, vidutinio sunkumo ir sunkią.
Kartais sunki depresija gali turėti psichozės simptomų – kliedesių, haliucinacijų. Depresijos diagnozė patvirtinama, kai minėti požymiai pasireiškia nuolat, ne mažiau nei dvi savaites.
Depresijos gydymas priklauso nuo depresijos formos, paciento amžiaus ir pageidavimų. Depresija yra sunkiai pagydoma liga, dažnai galimi jos pasikartojimai. Tai liga visam gyvenimui. Dažnai siekiama ne išgydyti depresiją, bet pasiekti ligos simptomų/požymių išnykimo.
Depresija gydoma:
- antidepresantais (gydymas ilgas apie 2 – 3 mėnesiai, juos reikia vartoti net kai depresijos požymiai praeina),
- psichoterapija (dažnai tai yra pagalbinis metodas, jis reikalauja daug laiko ir paciento pasiryžimo, tačiau įdėjus pastangų psichoterapija būna labai efektyvi),
- kiti metodai (magnetiniai, elektriniai gydymo metodai, miego ribojimas, šviesos terapija ir kt.),
- socialinė pagalba (paciento, jo artimųjų mokymas).
Statistiniais duomenimis apie 10 procentų gyventojų patiria ilgiau ar trumpiau trunkančias depresines būsenas, o prie jų priskyrus ir švelnias, dažniausiai neatpažintas depresijas, būtų jau apie 25 procentus, tačiau dar galimas didesnis procentas, nes ne visi ligoniai patenka į gydytojų akiratį, todėl svarbu kuo anksčiau pastebėti ligos pradžią, nes nuo simptomų pasireiškimo ir gydymo pradžios intervalo priklauso gydymo efektyvumas.
Dažnai žmogus įsivaizduoja esąs sveikas ir nuotaikų kaitą priima kaip natūralią jausmų išreiškimo galimybę. Sunkiausiai diagnozuojama lengva depresijos forma.
Lengva depresija – tai depresijos silpna išraiška, kuri netrukdo veiklai, tačiau kartais pasireiškia trumpi depresijos epizodai. Sunku diagnozuoti dėl skurdžios simptomatikos, todėl dažnai ligonių įvertinama, kaip liūdesio išraiška.
Negydant liga gali tęstis 6-12 mėn., nuo šios ligos kenčia ne tik pacientas, tačiau ir aplinkiniai.
Depresijos išeitys yra itin skaudžios: lėtinė forma, savižudybė (50 proc. depresija sergančiųjų bando žudytis, o 10-15 proc. nusižudo), lėtinės ar nepagydomos depresijos atsiradimas, trukdo kasdieninei veiklai. Dažnai tokia depresija nepagydoma nei vaistais, nei psichoterapija.
Būkime dėmesingi sau ir kitiems. Nenumokime ranka į depresijos simptomus, ieškokime pagalbos, kad paskui nesistebėtumėme, kai vienas ar kitas žmogus tiesiog pasitraukia iš mūsų tarpo.
PAGALBOS TELEFONAI
| Psichologinės pagalbos tarnyba | Telefono numeris | Darbo laikas |
| Jaunimo linija* Budi savanoriai konsultantai |
8 800 28888 | I-VII
visą parą |
| Vaikų linija*
Budi savanoriai konsultantai ir profesionalai |
116 111 | I-VII 11:00 – 21:00 |
| Vilties linija*
Pagalbą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai |
116 123 | I-VII visą parą |
| Pagalbos moterims linija*
Pagalbą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai |
8 800 66366 | I-VII visą parą |
| Linija Doverija*
Emocinę paramą rusų kalba paaugliams ir jaunimui teikia savanoriai |
8 800 77277 | II–VI
16.00–20.00 |
| Krizių įveikimo centras
Skubi psichologinė pagalba. Konsultacijos teikiamos per Skype arba atvykus į centrą Antakalnio g. 97, Vilniuje. Pirminė konsultacija nemokama, be išankstinės registracijos, amžiaus apribojimų nėra www.krizesiveikimas.lt |
8 640 51555 | I–V
16.00–20.00 VI 12.00–16.00 |
| Vaikų ir paauglių krizių intervencijos skyrius
Vaikų ligoninėje, Vilniuje |
8-5 275 75 64 | I-VII visą parą |
*Skambučiai visais šiais numeriais yra nemokami. Skambučius apmoka LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
PAGALBA INTERNETU
| Psichologinės pagalbos tarnyba | Kontaktai | Atsakymo laikas |
| Jaunimo linija
Emocinė parama teikiama jaunimui |
Registruotis ir rašyti: www.jaunimolinija.lt/laiskai
www.jaunimolinija.lt/pokalbiai-internetu
|
Atsako per 2 darbo dienas. Pokalbiai internetu vyksta trečiadieniais ir penktadieniais 18-22 val., šeštadieniais 13-17 val. |
| Vaikų linija
Emocinė parama teikiama vaikams ir paaugliams |
Registruotis ir rašyti: www.vaikulinija.lt | Atsako per 2-3 darbo dienas |
| Vilties linija
Pagalba teikiama suaugusiems |
Rašyti el. paštu vlties.linija@gmail.com | Atsako per 3 darbo dienas |
| Pagalbos moterims linija
Pagalba teikiama moterims ir merginoms |
Rašyti el. paštu: pagalba@moteriai.lt | Atsako per 3 darbo dienas |
| Psichologinės konsultacijos
Pagalbą internetu emigrantams teikia profesionalūs psichologai. |
Rašyti el. paštu: psyvirtual@psyvirtual.lt Internetinė svetainėjewww.psyvirtual.lt |
Atsako per 2 darbo dienas |
| Pagalba nusižudžiusių artimiesiems
Pagalba teikiama nusižudžiusiųjų artimiesiems (savitarpio paramos grupės, DUK, literatūra ir kita.). |
Rašyti el. paštu:
Naudinga informacija puslapyje www.artimiems.lt |
Atsako per 2-3 darbo dienas |
