Žiemą mažiau valgome šviežių vaisių ir daržovių, todėl atėjus pavasariui labai svarbu aprūpinti organizmą vitaminais. Organizmui įvairiais gyvenimo tarpsniais trūksta tam tikrų vitaminų, mineralinių medžiagų. Dėl vitaminų trūkumo dažniausiai kalta nepilnavertė mityba, todėl kartais tą galime kompensuoti vitaminais, maisto papildais. Vitaminų stygių parodo sausėjanti oda, lūžinėjantys plaukų galiukai, susilpnėjusi imuninė sistema, bei kiti požymiai, dėl kurių galime jausti įvairius negalavimus.
Vitaminai – biologiškai aktyvūs organiniai junginiai, būtini organizmo normaliai medžiagų apykaitai ir gyvybinei veiklai. Žmogaus organizmo ląstelėse jie nesintetinami, todėl turi būti gaunami su maistu. Kai kuriuos vitaminus (B grupės ir vitaminą K) sintetina žarnyno bakterijos, tačiau jų organizmui nepakanka. Vitaminai atsižvelgiant į jų tirpumą skirstomi į dvi grupes:
Riebaluose tirpūs vitaminai ( A, D, E, K, filochinonas) randami tiek gyvūninės, tiek augalinės kilmės maisto produktuose. Šie vitaminai netirpsta vandenyje, yra gana stabilūs, todėl gaminant maistą išlieka aktyvūs. Trūkstant riebaluose tirpių vitaminų sutrinka regėjimas, sutrinka kalcio fosforo apykaita, kraujo krešėjimas, augimas.
Vandenyje tirpūs vitaminai ( B1, B2, B3, B5 (PP), B6, B9, B12, H, C) gaunami valgant augalinius ir gyvūninius maisto produktus, nedidelius jų kiekius (išskyrus vitaminą C) sintetina žarnyno bakterijos. Organizme susidaro tik labai nedidelės vandenyje tirpių vitaminų atsargos, todėl jos nuolat turi būti papildomos, valgant maisto produktus, turinčius šių vitaminų. Kai trūksta vandenyje tirpių vitaminų pirmiausia pažeidžiama nervų sistema, virškinamasis traktas, oda ir kraujo gamyba.
Jei organizmui trūksta ilgą laiką tam tikro vitamino prasideda liga vadinama avitaminoze. Jei vitaminų vartojama nepakankamai, prasideda hipovitaminozė. Dažniausiai avitaminozė, kaip ir hipovitaminozė, yra nevisavertės mitybos pasekmė. Pagrindinės priežastys: vitaminų stoka maiste, padidėjęs organizmo poreikis (augimas, nėštumas, sunkus fizinis darbas ir kt.), vitaminų rezorbcijos plonosiose žarnose sutrikimai, vidaus organų, ypač kepenų ligos, kurių metu provitaminai nepaverčiami vitaminais, netinkamas maisto paruošimas, todėl suyra didelė dalis maiste esančių vitaminų, vaistų, turinčių antivitamininį poveikį, vartojimas, alkoholizmas. Kai organizmas vitaminų gauna per daug, prasideda hipervitaminozės. Dažniausiai perdozuojami riebaluose tirpūs vitaminai A, D ir K. Dideli jų kiekiai organizmui yra toksiški. Per didelės vandenyje tirpių vitaminų dozės žmogui nepavojingos, išskyrus vitaminus PP, C ir B6.
Kiek ir kokių vitaminų stygių jaučia mūsų organizmas geriausiai sužinoti pasidarius tyrimus, o tuomet jau imtis priemonių papildyti organizmą būtent tais trūkstamais elementais. Svarbu nevartoti vitaminų ir kitų mikroelementų, jei nežinote, ar jų organizmui trūksta, nes perteklinis vitaminų vartojimas kartais gali rimtų sveikatos problemų. Na, o dar svarbiau yra pilnavertė subalansuota mityba, kad aprūpintumėte organizmą vitaminais, mineralais ir maisto medžiagomis, todėl svarbu valgyti kuo įvairesnį maistą.
Radviliškio rajono visuomenės sveikatos biuro informacija
Spausk "Facebook" ir persiųsk šią žinią visiems savo draugams!!!
