Peršalimas – tai ūminė viršutinių kvėpavimo takų infekcija, kurią sukelia virusai. Šia liga dažniau susergama šaltuoju metų periodu. Dėl dar nesustiprėjusios imuninės sistemos didesnė rizika susirgti peršalimu yra jaunesnio amžiaus vaikams.
Peršalimo virusai plinta oro lašeliniu būdu, kai sergantis žmogus čiaudi, kosėja arba kalba. Jie taip pat gali būti perduodami per bendrai naudojamus daiktus, užkrėstus paviršius, kurie liečiami rankomis, o vėliau jomis trinant akis, liečiant nosį ar burną patenka į mūsų organizmą.
Peršalimo simptomai paprastai pasireiškia po 1-3 dienų nuo užsikrėtimo. Jie gali būti įvairūs: čiaudulys, kosulys, sloga, gerklės skausmas, galvos skausmas, karščiavimas, bendras nuovargis. Peršalimui aukšta temperatūra nebūdinga, ji būna padidėjusi nežymiai. Liga retais atvejais sukelia rimtų sveikatos problemų, o dauguma žmonių pasveiksta per 7–10 dienų. Peršalimas gydomas palengvinant ligos simptomus, pvz., vartojami sirupai nuo kosulio, nosies lašai. Svarbu gerti pakankamai skysčių ir pailsėti, kad organizmas galėtų atsigauti. Itin atsakingai reikėtų žiūrėti į kosulio gydymą, nes laikui bėgant jis gali sukelti vėmimą, krūtinės, galvos, kaulų ir raumenų skausmus, miego sutrikimus, nerimą. Be to, negydomas ūmus kosulys gali tapti chronišku, o kilus komplikacijoms tokio kosulio gydymas užtruks ilgiau.
Kai kuriais atvejais peršalimas gali sukelti sudėtingesnes ligos formas, pavyzdžiui, sinusitą, ūmų ausies uždegimą, bronchitą ar plaučių uždegimą. Taip pat gali pablogėti sergančiųjų lėtinėmis plaučių ligomis būklė. Jei simptomai užsitęsė ar pablogėjo, tokiais atvejais patariama pasikonsultuoti su sveikatos specialistu. Be to, peršalimą reikėtų skirti nuo gripo. Pajutus tokius gripui būdingus simptomus kaip šaltkrėtis, karščiavimas, raumenų ar kūno skausmai, rekomenduojama kuo skubiau kreiptis į gydytoją. Atlikus tyrimus gydytojas nustatys, ar sergantysis užsikrėtęs gripu, ar tik peršalo ir paskirs tinkamą gydymą.
Būtina atminti, kad antibiotikai virusų neveikia, todėl esant peršalimui jų vartoti nerekomenduojama. Tyrimai rodo, kad antibiotikai prieš virusus ne tik nėra efektyvūs, bet ir kelia mikroorganizmų atsparumą tokiems preparatams. Gydytojas antibiotikus gali skirti tik prisidėjus bakterijų sukeltai infekcijai.
Efektyviausias būdas apsisaugoti nuo peršalimo yra laikytis tinkamos asmens higienos, tokios kaip rankų plovimas, nosies ir burnos uždengimas nosine, servetėle ar alkūnės vidine dalimi čiaudint arba kosint, taip pat reikėtų vengti kontakto su sergančiais žmonėmis, reguliariai valyti labiausiai liečiamus paviršius (durų rankenas, šviesos jungiklius, virtuvės ir vonios stalviršius, elektroninių prietaisų pultelius ir pan.) ir daiktus. Pavyzdžiui, rinovirusai ant odos ir daiktų gali išgyventi iki 3 valandų, todėl aplinkos daiktų valymas dezinfekcinėmis priemonėmis gali užkirsti kelią infekcijos plitimui. Rankas vandeniu ir muilu reikėtų plauti po kiekvieno kontakto su potencialiai užkrėstais paviršiais ar sergančiais žmonėmis, o ypač po viešų vietų lankymo.
Kadangi peršalimą sukelia daug virusų rūšių, kurios mutuoja, vakcinacija yra neefektyvi. Tačiau peršalimo riziką gali padėti sumažinti imuninės sistemos stiprinimas. Svarbu sveika mityba, kurioje yra pakankamai vaisių, daržovių, kokybiškų baltymų ir kitų maistinių medžiagų. Be to, reikėtų reguliariai ilsėtis ir laikytis tinkamo miego režimo. Kokybiškas nakties miegas padeda ne tik išvengti peršalimo ligų, bet ir greičiau pasveikti. Vidutinio intensyvumo fiziniai pratimai taip pat gali sustiprinti organizmo imuninę sistemą ir padėti jai veiksmingiau kovoti su infekcijomis.
VSS Danguolė Garuckienė
Spausk "Facebook" ir persiųsk šią žinią visiems savo draugams!!!
