Gegužės 5 dieną visame pasaulyje minima Pasaulio sveikatos organizacijos inicijuota rankų higienos diena. Rankų higiena yra viena iš pagrindinių efektyviausių ir pigiausių prevencinių priemonių, padedančių apsaugoti save ir aplinkinius nuo infekcijų, plintančių kontaktiniu būdu. Apskritai, odos mikrobinę florą sudaro dviejų rūšių mikroorganizmai: pastovūs (rezidentiniai) ir laikini (tranzitiniai). Pastovieji yra apsauginė organizmo flora, gyvena, išlieka ir dauginasi ant odos paviršiaus, gilesniuose odos sluoksniuose, riebalų liaukose, plaukų maišeliuose. Laikinaisiais mikroorganizmais laikomas ant rankų patekęs užkratas, kuris išgyvena tik tam tikrą laiką. Jie labai virulentiški (patogeniški) ir nesidaugina odos paviršiuje. Dauguma iš jų yra pavojingi žmogaus sveikatai ir gali sukelti įvairius susirgimus: žarnyno infekcijas (rotovirusinė ir norovirusinė infekcijos, dizenterija, vidurių šiltinė, salmoneliozė ir pan., kai mikroorganizmai patenka ant rankų liečiant užterštus daiktus, kontaktuojant su gyvūnais), virusines infekcijas (gripas, vėjaraupiai, tymai, raudonukė ir kt. Nors šios infekcijos perduodamos oro – lašeliniu būdu, bet prisidengus burną čiaudint ar kosint, ligų sukėlėjai lieka ant rankų), helmintozes (kiaušinėliai nešvariomis rankomis patenka į burną ir žarnyną, kur pradeda intensyviai daugintis).
Per nešvarias rankas plinta 80 proc. infekcinių ligų ir mikroorganizmai labai lengvai pernešami ant aplinkos daiktų, perduodami šeimos nariams, kolegoms, draugams. Taip pat jie gali kauptis ir daugintis rankų odos raukšlėse, po nagais, žiedais, laikrodžiais ar kitais papuošalais ir tapti užkrečiamųjų ligų priežastimi. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad laikantis tinkamos rankų higienos, galima išvengti 1 iš 3 viduriavimo atvejų ir 1 iš 5 kvėpavimo takų ligų atvejų (tokių kaip gripas ar peršalimas). Taip pat rankų higienos dėka galima kovoti su viena aktualiausių šių dienų problemų – bakterijų atsparumu antibiotikams. Infekcijų prevencija žymiai mažina antibiotikų kiekį, reikalingą suvartoti gydant ligas ir tuo pačiu tikimybę, kad atsparumas išsivystys gydymo metu. Taigi, tinkama rankų higiena gali apsaugoti nuo įvairių ligų, o tuo pačiu tai reiškia, kad bus suvartojama mažiau antibiotikų.
Norint išvengti įvairių ligų, rankos turi būti plaunamos išties dažnai: visada, kai jos nešvarios; prieš valgant; pasinaudojus tualetu; prieš ir po maisto gaminimo; po darbo su nešvariais indais ar stalo įrankiais bei kitais daiktais; prieš vaiko maitinimą; pakeitus vystyklus; grįžus iš lauko, kiemo, daržo ar sodo; pasinaudojus visuomeniniu transportu; pabuvus viešose vietose; pabendravus su sergančiu žmogumi; po nosies valymo; pažaidus su gyvūnais.
Kad rankų plovimas būtų efektyvus, reikėtų tai atlikti tam tikra seka. Prieš plaunant rankas būtinai nusimauti žiedus, nes po jais esantys nešvarumai nenusiplaus. Rankas sudrėkinti vėsiu vandeniu. Svarbu rankas plauti su muilu, nes plovimas vien vandeniu yra neefektyvus. Muiluojant delnus, vieną į kitą trinti sukamaisiais judesiais. Tuomet dešinįjį delną uždėti ir ant kairiosios plaštakos išorinės pusės ir muiluoti, vėliau pakartoti su kita ranka. Trinti delną į delną praskėstais ir sukryžiuotais pirštais. Muiluoti pirštų galiukus, sulenktais ir sukabintais priešinguose delnuose pirštais, vėliau – nykštį sukamaisiais kitos rankos judesiais. Įtrinti pirštų galiukus sukamaisiais judesiais kitos rankos delne. Tai atlikus, muiluotas rankas nuplauti po vandens srove taip, kad vanduo tekėtų nuo riešo pirštų link. Rankas nusausinti vienkartiniu rankšluosčiu ar servetėle ir, jei vandens čiaupai užsukami ranka, tuo pačiu panaudotu popieriniu rankšluosčiu ar servetėle užsukti vandens čiaupą. Panaudotą rankšluostį (servetėlę) išmesti į šiukšliadėžę. Taip pat rekomenduojama, kad namuose kiekvienas naudotų savo asmeninį rankšluostį rankoms nusausinti.
Dažnai kyla klausimas, kokį muilą geriausia naudoti. Geriausios rūšies muilo nėra – tiek skystas ar kietas, tiek antibakterinis ar paprastas muilas yra vienodai efektyvūs siekiant pašalinti mikrobus. Todėl galima naudoti tokį, koks yra priimtiniausias.
Kai nėra galimybės nusiplauti rankų (pvz., kelionėse), rankų higienai galima naudoti alkoholines servetėles ar antibakterinį rankų gelį, kurių sudėtyje yra mažiausiai 60 proc. alkoholio. Tačiau reikėtų įsidėmėti, kad šios priemonės nesunaikina visų tipų mikroorganizmų ir nepašalina kenksmingų cheminių medžiagų, esančių ant rankų.
Rankų higienos svarba neabejojama. Reikėtų nepamiršti, kad rankas reikia plauti dažnai ir taisyklingai, norint išvengti daugelio žmogaus sveikatai pavojingų ligų. Taigi, vadovaukimės Pasaulio sveikatos organizacijos šūkiu „plauk rankas – saugok gyvybes“ ir būkime sveiki!
Spausk "Facebook" ir persiųsk šią žinią visiems savo draugams!!!
