Vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės rodiklis yra labai svarbi visuomenės gerovės stebėjimo priemonė, tačiau politikos formuotojams šios tendencijos taip pat yra labai svarbios rengiant sveikatos ir vyriausybės politinius sprendimus, strategijas.
Europos Sąjungos bendras rodiklis 2021 m. buvo 80,1 metai, Lietuvoje – 74,5 metai. Vyrų ir moterų šis rodiklis labai skiriasi: Lietuvoje vyrų vidutinė būsimo gyvenimo trukmės rodiklis 2021 m. buvo 69,6 (ES šalyse – 77,2) metai, o Lietuvos moterų – 80,06 (ES šalyse – 82,8) metai. (Higienos instituto duomenys, 2021 m.).
Širdies ir kraujagyslių ligos yra svarbiausia Europos moterų ir vyrų mirties priežastis. Dėl šių ligų 53 Pasaulio sveikatos organizacijos regiono šalyse kasmet miršta 4,35 milijono žmonių, o Europos Sąjungos šalyse – 1,9 milijono. Širdies ir kraujagyslių ligos yra neįgalumo ir pablogėjusios savijautos priežastis.
Nuo širdies ir kraujagyslių ligų miršta daugiau žmonių nei nuo visų vėžio formų. Nuo šių ligų miršta daugiau moterų (55 proc. visų mirčių) nei vyrų (45 proc. visų mirčių), didesnis mirtingumas nustatytas tarp žemesnio socialinio sluoksnio žmonių.
Statistikos duomenimis, nustatyta daugiau negu 30 rizikos veiksnių, turinčių įtakos sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Daugelis širdies ir kraujagyslių ligas skatinančių veiksnių yra biologiniai, kai kuriems jų įtakos turi genetika, tačiau nemažai lemia ir neteisinga gyvensena – nesveika mityba, rūkymas, mažas fizinis aktyvumas, kurią galima pakeisti.
| Pagrindiniai širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai | |||
|
Biologiniai |
Susiję su gyvensena |
Kiti | |
| Nemodifikuojami | Modifikuojami | ||
| Padidėjęs kraujospūdis | Rūkymas | Amžius | Pajamos |
| Padidėjusi gliukozės koncentracija kraujyje | Piktnaudžiavimas alkoholiu | Genetika | Gyvenimo sąlygos |
| Antsvoris, nutukimas | Mažas fizinis aktyvumas | Rasė | Darbo sąlygos |
Kryptingai ir sistemingai plėtojant prevencines programas, orientuotas į gyvensenos įpročių keitimą, rizikos veiksnių korekcijos kokybę galima smarkiai pagerinti. Labai svarbi ankstyva ligų diagnostika, mokslo pažanga ir nuolat peržiūrimos, atnaujinamos gydymo gairės. Tačiau ši pažanga įgyvendinama ne taip greitai, todėl užtrunka ilgesnį laiką, kol pasiekiami pastebimi sveikatos rodiklių pagerėjimai.
Svarbus edukacinis vaidmuo, mažinant mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų, tenka visuomenės sveikatos specialistams, medicinos profesinėms draugijoms: Europos kardiologų, hipertenzijos ir aterosklerozės draugijoms bei jų nacionaliniams padaliniams.
Kasmet rugsėjo paskutinį savaitgalį minima Pasaulinė širdies diena kviečia visuomenę, medikus, politikus atkreipti sutelkti dėmesį širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai.
Radviliškio rajono visuomenės sveikatos biuro informacija
Spausk "Facebook" ir persiųsk šią žinią visiems savo draugams!!!
