Nušalimą sukelia šalčio poveikis. Jis labai priklauso nuo aplinkos temperatūros, drėgmės, vėjuotumo, laiko, kurį žmogus praleidžia toje aplinkoje. Dažnai vėjas ir drėgmė šalčio poveikį sustiprina.
Labai dažnai išvengti nušalimo įmanoma, jei tik pats žmogus įvertina:
- pasikeitusias oro sąlygas – staiga atšalus;
- aplinkybes, kuriose jam gali tekti dirbti, keliauti, ilgiau likti nejudrioje būsenoje, pvz. budėjimas poste, autobuso ar kt. transporto laukimas, buvimas nešildomoje patalpoje, važiavimas nešildomu ar atviru automobiliu;
- apranga ir avalynė taip pat turi didelę įtaką;
- fizinis nuovargis taip pat gali sukelti neveiklumą, apatiją, nesirūpinimą savimi, todėl padidina nušalimo galimybę;
- alkoholio didelis kiekis ar narkotinių medžiagų vartojimas didina riziką priimti neteisingus sprendimus, netekti sąmonės;
- rūkymas didina kraujagyslių susitraukimą, todėl dar labiau sutrinka galūnių kraujotaka. Užkietėjusių rūkalių kraujagyslės, esant net normaliai aplinkos temperatūrai, būna susitraukę, susiaurėję. Ir į audinius kojose ar rankose priteka mažiau kraujo, nei turėtų;
- nepakankama mityba ir poilsis;
- vyresnio amžiaus žmonės ir vaikai blogiau toleruoja šaltį.
Dažniausiai nušąla skruostai, nosis, ausys, smakras, kakta, riešai, rankos ir pėdos. Nušalimai gali pažeisti odos paviršių arba gilesnius audinius, kuris ypač pavojingas dėl jų galūnių ar jų dalių netekimo.
Jei nušalote patys ar teikiate pagalbą kitiems:
- organizuokite žmogaus gabenimą į šiltas patalpas;
- kol laukiate pagalbos, šildykite nušalusias kūno vietas kito žmogaus rankomis arba patys glauskite arčiau kūno, apvyniokite megztiniu ar kitu audeklu;
- atvykę į šildomą patalpą, atsargiai nuvilkite spaudžiančius drabužius, nuaukite batus, nuimkite papuošalus;
- šildyti nušalusias galūnes ar kt. kūno vietas galima drungnu ( 27-30⁰ C) vandeniu, palengva didinant vandens temperatūrą iki 37-38⁰C;
- duoti saldžios karštos arbatos, skysčių;
- neglausti nušalusių vietų prie karštų paviršių, nešildyti prie atviros ugnies;
- negalima nušalusių vietų masažuoti, trinti sniegu.
Galimas ir bendras kūno atšalimas, nukritus kūno temperatūrai žemiau 35⁰C, kitaip vadinamas hipotermija. Ji atsiranda ilgai būnant šaltame, drėgname, vėjuotame ore arba sušlapus, sulijus, permirkus vandenyje. Drėgnas, šlapias odos paviršius ypač greitai ,,atiduoda‘‘ šilumą į aplinką – net 30 kartų sušąlama greičiau.
Tokiu atveju, kuo greičiau organizuokite medikų pagalbą, būkite pasiruošę gaivinti, sutrikus sąmonei, nustojus kvėpuoti (30 krūtinės ląstos paspaudimų, 2 įpūtimai).
Spausk "Facebook" ir persiųsk šią žinią visiems savo draugams!!!
