Pasaulyje skendimai yra trečia pagrindinė netyčinių mirčių priežastis – 7 % visų su traumomis susijusių mirčių. Kasmet nuskęsta apie 236 000 žmonių, o skendimas yra tarp dešimties pagrindinių 5–14 metų vaikų mirties priežasčių. Daugiau nei 90 % mirčių nuo skendimo įvyksta upėse, ežeruose, šuliniuose, buitiniuose vandens laikymo induose, baseinuose, ypač mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse, o vaikai ir paaugliai kaimo vietovėse nukenčia dažniausiai.
Lietuvoje kasmet nuskęsta 200-300 žmonių, per šių metų 6 mėn. nuskendo 48 žmonės. Skendimai yra pagrindinė vaikų ir jaunuolių išorinė mirties priežastis.
2021 m. Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje (JT-A/RES/75/273 ,,Pasaulinė skendimo prevencija“) priimta rezoliucija, skirta skendimų prevencijai ir yra pirmoji iki šiol istorijoje. Šiai visuomenės problemai spręsti numatytas praktinis prevencinių veiksmų planas, skirtas visų šalių vyriausybėms, įvairiems sektoriams. Pasaulinė Sveikatos Organizacija (PSO) įpareigota koordinuoti rezoliucijoje priimtus skendimo prevencijai skirtus veiksmus ir kasmet liepos 25 d. skatinti minėti Pasaulinę skendimų prevencijos dieną.
Šių metų Pasaulinės skendimo prevencijos dienos proga PSO ir toliau daug dėmesio skiria informuotumui apie skendimą, kaip visuomenės sveikatos problemą, primindama žmonėms, kad
NUSKĘSTI GALI BET KAS, BET NIEKAS NETURĖTŲ!
Visos suinteresuotosios pusės – Vyriausybė, JT agentūra, vietinė savivalda, visuomeninės organizacijos, privatus sektorius, akademinė bendruomenė, gelbėjimo tarnybos, gydymo, švietimo įstaigos ir gyventojai kviečiami paminėti Pasaulinę skendimo prevencijos dieną, pabrėžiant būtinybę imtis skubių, koordinuotų ir daugelį sektorių apimančių patikrintų priemonių.
PSO siūlomos šešios prioritetinės prevencinės priemonės nėra brangios ar sudėtingos:
- Apmokyti gyventojus teisingai, saugiai gelbėti ir gaivinti;
- Įrengti apsaugines priemones (barjerus), apribojančias priėjimą prie vandens;
- Užtikrinti saugaus plaukiojimo valtimis, laivybos ir keltų taisyklių vykdymą;
- Sudaryti saugią aplinką ikimokyklinio amžiaus vaikams atokesnėse vietose nuo vandens ir pasirūpinti tinkama vaikų priežiūra;
- Užtikrinti potvynių rizikos valdymą regioniniu ir nacionaliniu mastu (šalims, kurioms aktualu);
- Organizuoti mokyklinio amžiaus vaikų bazinius plaukimo, saugaus elgesio prie vandens ir gelbėjimo mokymus.
SKUBI PAGALBA PIRMOSIOMIS MINUTĖMIS GALI IŠGELBĖTI GYVYBĘ
Skęstantis žmogus dažniausiai nešaukia pagalbos, nes negali įprastai kvėpuoti. Jis dažniausiai chaotiškai taško vandenį, žiopčioja, kosti, švokščia ar vemia. Suaugusieji taip gali išsilaikyti iki 1 minutės, o vaikai – iki 20 sekundžių. Pamatę skęstantį žmogų, stenkimės jam padėti pirmiausia nuo kranto:
- Garsiai šaukimės kitų aplinkinių pagalbos ,,žmogus skęsta“
- Apsidairykite aplinkui, gal netoliese rasite pripučiamų priemonių (ratas, čiužinys), ilgesnę šaką, lazdą ar virvę
- Paprašykite aplinkinių iškviesti greitąją pagalbą 112 numeriu
- Jei yra daugiau žmonių, bandykite plaukti prie skęstančio keliese, kad nutempti į saugią vietą, krantą
- Nukentėjusį paguldykite ant nugaros, pasukę į šoną galvą, išvalykite jam burną, jei jis be sąmonės ir reikės atlikti gaivinimą
- Gaivinimas atliekamas spaudžiant krūtinės ląstą 30 kartų, apie 5 cm (suaugusiam) ir 4 cm (vaikams) gylio, neatsitraukiant nuo nukentėjusio iš karto 2 kartus įpūsti į burną, užspaudus nosį. Gaivinimo ciklą pakartoti 4 kartus. Prašyti aplinkinių, kad jus pakeistų, jei išsekote ir pavargote
- Atvykus greitosios pagalbos medikams ar gelbėtojams, gaivinimą perima specialistai.
Paruošta pagal: https://www.who.int/campaigns/world-drowning-prevention-day/2023