Tai autoimuninė liga, pažeidžianti sąnarius. Negydomas artritas sukelia kaulų erozijų vystymąsi, sąnarių pažeidimus ir funkcinius sutrikimus. Be to, gali sukelti organizmo sisteminį uždegimą, kuris neretai būna susijęs su priešlaikiniu mirtingumu dėl širdies ir kraujagyslių ligų. Laimei, vykstant šiuolaikinei gydymo pažangai, ypač biologinių vaistų kūrimo srityje, žymiai pagerėjo gydymo rezultatai ir sergančių žmonių gyvenimo kokybė. Nepaisant to, artritas – visą gyvenimą trunkanti liga, nors ir gydoma veiksmingais vaistais, tačiau jie yra brangūs ir dažnai sukelia šalutinį poveikį. Pastaraisiais metais medicinos atradimai leido geriau pažinti šią ligą, tačiau iki galo nėra suprastos jos atsiradimo priežastys.
Ligos progresavimas vyksta keletą metų ir keliais etapais. Simptomai atsiranda palaipsniui ir skiriasi, priklausomai nuo to, kurį sąnarį ji pažeidžia. Dažniausiai pasireiškia tokie artrozės požymiai ir simptomai:
- sąnario jautrumas, skausmas ir sąstingis (po didesnio fizinio krūvio arba poilsio);
- sąnario apimties padidėjimas;
- sąnario patinimas, paraudimas;
- sąnario nestabilumas („išklibimas“);
- traškėjimo ar girgždėjimo garsas lankstant sąnarį;
- sąnario judesių ribotumas;
- raumenų, esančių aplink sąnarį, nykimas;
- kaulų ataugos, galinčios formuotis kaulams trinantis vienam į kitą.
Rizikos veiksniams priskiriami nemodifikuojami – genetika, lytis (moterys serga dažniau nei vyrai 3:1) ir modifikuojami, susiję su gyvensena – rūkymas (rizika susirgti rūkantiems išauga 2 kartus), mityba, oro tarša.
Rūkymas. Nors nėra aiškus mechanizmas, kaip rūkymas daro įtaką artritui, tačiau tai labiausiai išnagrinėtas ir moksliškai įrodytas daugybės tyrimų visame pasaulyje pagrįstas veiksnys. Cigarečių dūmuose yra tūkstančiai cheminių medžiagų, tokių kaip nikotinas, anglies monoksidas, akroleinas, deguonies laisvieji radikalai ir kt. Atsisakius rūkymo rizika sumažėja sirgti ir kitomis lėtinėmis ligomis (širdies ir kraujagyslių, plaučių, onkologinėmis ir kt. ligomis). Oro tarša taip pat siejama su įvairiomis autoimuninėmis ligomis, ypač reumatoidiniu artritu – įvairūs pesticidai, trąšos žemės ūkio srityje, silicio oksido, tekstilės dulkės kitose profesinėse aplinkose.
Mityba. Pastaraisiais metais pakitę mitybos įpročiai, didelis kūno masės indeksas (KMI) gali didinti riziką artrito išsivystymui. Keletas atliktų mokslinių tyrimų taip įrodė ir nutukimo poveikį ligos atsiradimo rizikai, ypač trūkstant kasdienio fizinio aktyvumo ir turint nepalankų genetinį foną.
Šiuo metu atliekama nemažai tyrimų dėl vitamino D ir omega-3 riebalų rūgščių bei jų derinių vartojimo ligos rizikai sumažinti, tačiau kol dar nėra mokslinio pagrindimo, kad šie papildai riziką susirgti artritu tikrai sumažina, nes tyrimai tęsiami ir nėra baigti.
Kasmet, spalio 12 d., minint Pasaulinę artrito dieną, visuomenės sveikatos specialistai kviečia visą visuomenę atkreipti dėmesį į savo gyvenseną, domėtis sveikatą stiprinančia elgsena, kuri turi teigiamą poveikį imunitetui ir bendrai savijautai. Moksliniai tyrimai įrodė, jog mūsų sveikatai paveldimumas įtakos turi 10 proc., o gyvensena – net 50 proc.
Radviliškio rajono visuomenės sveikatos biuro informacija
Spausk "Facebook" ir persiųsk šią žinią visiems savo draugams!!!
