Kiekvienų metų spalio 22 dieną visame pasaulyje minima Tarptautinė mikčiojimo supratimo diena. Ši diena skirta didinti visuomenės švietimą apie mikčiojimą, griauti su kalbos sutrikimais susijusius mitus bei skatinti pakantumą ir atstumiančių nuostatų mažinimą. Pagrindinis iniciatyvos tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į tai, kad mikčiojimas nėra elgesio ar intelekto trūkumas, o sudėtingas neurobiologinės kilmės kalbos sklandumo sutrikimas. Minėjimu siekiama suteikti palaikymą mikčiojantiems asmenims, skatinti juos drąsiai reikšti savo mintis ir kurti aplinką, kurioje kiekvienas žmogus jaučiasi išklausytas be išankstinio nusistatymo.
Šių metų Tarptautinės mikčiojimo supratimo dienos tema – „Mikčiojimo atspalviai – koks yra tavo?“ Šia tema akcentuojama, kad mikčiojimas nėra vienodas ir kiekvieno žmogaus patirtis yra unikali. Mikčiojimas gali būti atviras, su aiškiai girdimais kartojimais ar blokais, arba paslėptas, kai žmogus vengia tam tikrų žodžių ar situacijų. Skiriasi emocinis išgyvenimas, kasdieniai iššūkiai, todėl svarbu priimti kalbos įvairovę.
Teikdama informaciją apie mikčiojimą ir kalbos sutrikimus, Pasaulio sveikatos organizacija išskiria kelis esminius aspektus:
- Sveikatos samprata: mikčiojimas vertinamas ne tik kaip biomechaninis ar logopedinis reiškinys, bet ir kaip veiksnys, turintis tiesioginę įtaką asmens psichikos sveikatai, savivertei bei socialinei gerovei.
- Mitų naikinimas: dažnas klaidingas manymas, kad mikčiojama dėl baimės, nervingumo ar nepakankamo intelekto. Stresas gali sustiprinti mikčiojimą, tačiau jis nėra pagrindinė priežastis.
- Ankstyvosios diagnostikos svarba: pastebėjus vaiko kalbos sklandumo pertrūkius, svarbu laiku kreiptis į logopedus, kad būtų suteikta visapusiška pagalba.
- Saugi socialinė aplinka: teigiama mikroaplinka švietimo įstaigose, darbovietėse ir šeimoje sumažina patiriamą nerimą bei apsaugo nuo psichoemocinės įtampos pasekmių.
Kaip kiekvienas galime prisidėti prie sveikatos stiprinimo ir tolerancijos ugdymo? Kiekvienas iš mūsų gali žengti paprastus, bet veiksmingus žingsnius, užtikrinančius palankią aplinką visiems bendravimo dalyviams. Štai keletas konkrečių rekomendacijų tinkamam bendravimui ir psichoemocinės sveikatos palaikymui:
- Suteikite pakankamai laiko pašnekovui. Bendraudami su mikčiojančiu asmeniu, išlaikykite ramybę ir leiskite jam pabaigti sakinį savo tempu. Venkite skubinti ar pertraukti.
- Nebaikite sakinių už kitą asmenį. Nors noras pabaigti žodį gali kilti iš noro padėti, tai dažniausiai sukelia papildomą įtampą. Pagarbus išklausymas rodo dėmesį pačiai minčiai, o ne kalbėjimo formai.
- Palaikykite natūralų akių kontaktą. Rodykite dėmesį kūno kalba ir natūraliu žvilgsniu. Nusuktas žvilgsnis ar nekantrumas gali sukelti pašnekovui diskomfortą.
- Venkite patarimų apie kalbėjimo techniką bendravimo metu. Frazės, tokios kaip „įkvėpk“, „nusiramink“ ar „kalbėk lėčiau“, nepadeda atgauti kalbos sklandumo, bet gali padidinti įtampą.
- Švieskite save ir aplinkinius. Domėkitės kalbos raidos ypatumais ir dalinkitės patikima informacija mokyklose, kolektyvuose bei bendruomenėse. Didesnis žinojimas mažina patyčių ir socialinės atskirties riziką.
- Laiku kreipkitės į specialistus. Jei pastebite kalbos sklandumo pokyčius ar jaučiate su kalbėjimu susijusį emocinį diskomfortą, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytojais logopedais bei psichologinės gerovės specialistais.
Lygiavertis ir pagarbus bendravimas – tai kiekvieno iš mūsų brandos ir sveikatos kultūros rodiklis. Sukurkime erdvę, kurioje kiekvienas balsas būtų išklausytas ir gerbiamas.
VSS R. Damarodienė
Spausk "Facebook" ir persiųsk šią žinią visiems savo draugams!!!