Sveikata – po tavo kojomis

   Vaistiniai augalai savyje kaupia daug įvairiausių veikliųjų, gydomąją galią turinčių medžiagų: eterinių aliejų, karčiųjų, rauginių, mineralinių ir skaidulinių medžiagų, vitaminų, glikozidų  bei kitų medžiagų. Vienos iš jų veikia ligų sukėlėjus (žudo bakterijas), kitos – veikia atskirus organus, jų funkcijas, trečios – papildo organizmo atsargas vitaminais, mikroelementais.

      Greičiausiai naivu būtų tikėtis, kad šiuolaikinė medicina visiškai atsisakytų cheminių preparatų, tačiau ir gydytojai, ir patys ligoniai jau neapsiriboja tik cheminiais medikamentais taip, kaip anksčiau, prieš keletą metų. Ir vieni, ir kiti ieško alternatyvos. Apie 40 procentų vaistų gaminama iš augalų arba augalinių medžiagų, bet ir toliau ieškoma naujų derinių, atliekama sudėtingų tyrimų. Vaistų kūrėjų bei ligonių žvilgsniai krypsta į gamtos vaistinę.

Kada ir kur geriausiai rinkti vaistinius augalus?

        Vaistinių augalų galime rasti beveik visur – miškuose, pievose, pelkėse, vandens telkinių pakrantėse, smėlynuose, dirbamuose laukuose, dykvietėse. Tačiau svarbu žinoti, kad vaistiniai augalai tinka tik tada, kai jie surenkami neužterštoje aplinkoje. Dėl to negalima ruošti vaistinės žaliavos iš tokių augalų, kurie auga pakelėse, miestuose ir jų aplinkoje, greta didelių pasėlių laukų, kurie purškiami pesticidais, be to, augančių arti pramonės įmonių.

         Vaistams augalai renkami tuomet, kai turi daugiausia veikliųjų medžiagų. Antžeminėje augalų dalyje jų daugiau susikaupia prieš žydėjimą ir tik pradėjus žydėti. Pumpurai ir žievė renkami ankstyvą pavasarį, kai pradeda brinkti. Lapai ir žiedai – prieš pat augalo žydėjimą ar jo pradžioje. Šakniastiebiai ir šaknys kasami vegetacijos pabaigoje rudenį, visiškai sunykus antžeminei augalo daliai arba anksti pavasarį, vegetacijai neprasidėjus.

Kaip džiovinti ir kiek laiko tinka vartoti?

    Surinkta žaliava džiovinama gerai vėdinamoje, tamsioje patalpoje arba džiovykloje. Džiovinama iškart surinkus, todėl džiovinimo vieta pasiruošiama iš anksto. Išdžiūvusi sudedama į maišus, dėžes ar uždarus indus  ir laikoma tamsiose sausose patalpose. Antžeminės vaistažolių dalys tinka vartoti 2 m., žievė, šaknys ir šakniastiebiai – 3 m.

Labiausiai mėgstamos ir dažniausiai renkamos vaistažolės

 Žmonės namuose dažniausiai naudoja šiuos vaistinius augalus:

• čiobrelius, liepžiedžius peršalimo ligoms gydyti, kosuliui lengvinti;
• mėtas, melisas miego sutrikimams ir lengvų formų depresijos gydymui, nervingumui, dirglumui, hiperaktyvumui mažinti, tinka atpalaiduojančioms vonioms, vartojami kaip prieskoniai;
• ramunėles ar ramunėlius –  virškinimo sistemos sutrikimams, malšina spazmus, slopina uždegimą, skatina prakaitavimą, praplečia kraujagysles, stiprina organizmą;
• dilgėlių lapų arbata stiprina organizmą, valo kraują, ja gydo mažakraujystę, šienligę, astmą, artritą, išoriškai gydomos odos ligos, stiprinami plaukai, naikinamos pleiskanos;
• medetkų antpilas turi antiseptinių savybių, todėl gydomi nudegimai, pūliniai, vabzdžių įgėlimai, padeda malšinti spazmus, išsiplėtus venoms, skrandžio, dvylikapirštės žarnos opoms gydyti, skatina kepenų veiklą, tulžies išsiskyrimą, mažina bilirubino ir cholesterolio kiekį tulžyje;
• serbentų pumpurai ir lapai skatina prakaito ir šlapimo išsiskyrimą, lengvina atsikosėjimą, antpilas skatina hormono kortizolio gamybą antinksčiuose, kuris stimuliuojamai veikia nervų sistemą, vertingiausios yra šviežios uogos, kadangi turi daug vitaminų, stiprina organizmą;
• šermukšnių žiedai ir vaisiai turi vitamino C didelį kiekį, todėl tinka organizmo stiprinimui spausti sultis ar virti uogienę, žiedų ir lapų antpilas laisvina vidurius, skatina šlapimo išsiskyrimą, lengvina atsikosėjimą, džiovinti vaisiai dedami į arbatų mišinius;
• šaltalankių uogos vertinamos dėl ypač daug esančių jose vitaminų ir kitų veikliųjų medžiagų organizmo stiprinimui, be to iš organizmo šalina susidariusius laisvuosius radikalus, mažina cholesterolio kiekį kraujyje, stabdo aterosklerozės vystymąsi, pasižymi stimuliuojančiomis savybėmis, todėl šaltalankių sulčių nereikėtų gerti vakarais, taip pat iš sėklų spaudžiamas aliejus naudojamas nudegimams ar įvairioms odos ligoms, nuospaudoms gydyti, sudirgusiai ar spuoguotai odai plauti.

     Nereikėtų pamiršti, kad pavojinga vartoti vaistažoles nėštumo metu, sergant onkologinėmis ligomis, nežinant vaistažolių poveikio kitoms organizmo sistemoms. Šiuo atveju būtina specialistų konsultacija. Be to, ne visas ligas galima išgydyti vaistažolėmis, o jų perdozavimas taip pat gali sukelti alerginę organizmo reakciją ar kaip kitaip atsiliepti sveikatai. Todėl rinkti ir vartoti vaistinius augalus reikėtų tik tuos, apie kurių poveikį tikrai gerai žinote.

Spausk "Facebook" ir persiųsk šią žinią visiems savo draugams!!!