Menu Close

Tai – ką turime žinoti: skiepų kalendorius bei skiepijimo apimtys!

Skiepijimas – viena iš veiksmingiausių visuomenės sveikatos intervencijų. Išskyrus saugaus geriamojo vandens tiekimą, nėra kitų veiksmingesnių priemonių gyventojų mirtingumui sumažinti ir populiacijos prieaugiui didinti. Daugiau kaip per 200 metų (nuo E. Dženerio laikų) skiepais sėkmingai valdoma 10 svarbiausių infekcinių ligų. Skiepais likviduoti ir raupai. Numatyta likviduoti ir poliomielitą. Į likviduotinų infekcijų sąrašą įtraukti tymai. Pasaulyje žymiai sumažintas sergamumas difterija, stablige, kokliušu, tymais, parotitu, raudonuke, Haemophilus influenzae b tipo infekcija, geltonąja karštlige. Skiepai pirmiausia naudingi žmogui. Tačiau infekcijų valdymui, užkrato cirkuliacijai žmonių visuomenėje sulėtinti arba visiškai ją nutraukti būtina sukurti kolektyvinį imunitetą. Tai reiškia, kad skiepais būtina suformuoti pakankamai didelį neimlių žmonių skaičių (85 – 98 %), kuris apsaugotų imlius asmenis nuo kontakto su užkratu. Kolektyvinis imunitetas priklauso nuo daugelio veiksnių: skiepo savybių, skiepų programos įgyvendinimo apimties ir kt. Dabar vykdomų skiepijimo programų veiksmingumas priklauso ir nuo visuomenės požiūrio. Pastaraisiais metais daugelyje ekonomiškai išsivysčiusių šalių visuomenės dėmesys skiepų saugumui ypač padidėjęs. Tai sąlygoja ne tik naujų skiepų sukūrimas ir jų vartojimas vaikų ir suaugusiųjų skiepijimui, išplėtota nepageidaujamų reakcijų po skiepijimo priežiūros sistema, bet ir pasirodžiusios moksliškai nepagrįstos publikacijos apie kai kurių konservantų (tiomersalio) tariamą nesaugumą, skiepų nuo hepatito B ryšį su išsėtine skleroze, autizmo ryšį su skiepu nuo kokliušo, tymų, parotito ir raudonukės.

Siekiant valdyti kuo daugiau skiepais valdomų ligų Lietuvoje kaip ir kitose pasaulio valstybėse vadovaujamasi Nacionaline imunoprofilaktikos programa, kuri rengiama ketveriems metams.

Įgyvendinant Nacionalinę imunoprofilaktikos 2014–2018 metų programą, pasiekti ypač geri rezultatai – įtrauktos naujos vakcinos bei naujos tikslinės rizikos grupės:

  1. Nuo 2014 m. spalio mėn. įtraukti skiepijimai nuo pneumokokinės infekcijos;
  2. Nuo 2015 m. spalio mėn. nuo kokliušo skiepijami ir paaugliai;
  3. Nuo 2015 m. gruodžio mėn. skiepijami pneumokokinės infekcijos rizikos grupių asmenys;
  4. Nuo 2016 m. rugsėjo mėn. 11 metų amžiaus mergaitės pradėtos skiepyti nuo žmogaus papilomos viruso infekcijos;
  5. Nuo 2018 m. liepos mėn. į skiepijimų kalendorių įtraukti kūdikių skiepijimai nuo B tipo meningokokinės infekcijos;
  6. Nuo 2018 m. rugsėjo mėn. kūdikiai skiepijami nuo rotavirusinės infekcijos.

 

Nacionalinės imunoprofilaktikos 2019 – 2023 programos siekiami rezultatai:

  1. Išlaikyti ne mažesnes kaip 90 proc. vaikų skiepijimo aprėptis visoje šalyje ir kiekvienoje savivaldybėje, o nuo tymų ir raudonukės – ne mažesnes kaip 95 proc.
  2. Mažinti kokliušo, difterijos, stabligės, B tipo Haemophilus influenzae, pneumokokinės infekcijos, žmogaus papilomos viruso infekcijos, rotavirusinės infekcijos, B tipo meningokokinės infekcijos, gripo naštą gyventojų sveikatai (sergamumą, mirtingumą, komplikacijų dažnį, hospitalizacijos apimtis ir kt.);
  3. Išlaikyti Lietuvos, kaip laisvos nuo poliomielito sukėlėjo šalies, statusą ir išnaikinti tymus ir raudonukę – pasiekti, kad šalyje nebūtų vietinių poliomielito, tymų, raudonukės atvejų ir sukėlėjai negalėtų plisti;
  4. Tobulinti skiepijimų kalendorių, įtraukiant vakcinas, kuriomis iki šiol nebuvo skiepijama (vėjaraupių vakciną), didinti suaugusiųjų skiepijimo aprėptis.

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VAIKŲ PROFILAKTINIŲ SKIEPIJIMŲ KALENDORIUS

Eil.

Nr.

Vakcina Amžius
Iki 24 val. 2–3 paros 1 mėn. 2 mėn. 3 mėn. 4 mėn. 5 mėn. 6 mėn. 12–15 mėn. 15–16 mėn. 18 mėn. 6–7 metai 11 metų 15–16 metų
1. Tuberkuliozės vakcina BCG
2. Hepatito B vakcina HepB* HepB HepB
3. Kokliušo, difterijos, stabligės vakcina DTaP DTaP DTaP DTaP DTaP Tdap
4. B tipo Haemophilus influenzae infekcijos vakcina Hib Hib Hib Hib
5. Poliomielito vakcina IPV IPV IPV IPV IPV
6. Pneumokokinės infekcijos vakcina PCV PCV PCV**
7. Tymų, epideminio parotito, raudonukės vakcina MMR

**

MMR
8. Žmogaus papilomos viruso infekcijos vakcina HPV1

HPV2

***

9. B tipo meningokokinės infekcijos vakcina MenB MenB MenB**
10. Rotavirusinės infekcijos vakcina RV RV RV****
  1. Sutrumpinimai: BCG – tuberkuliozės vakcina; HepB – hepatito B vakcina; DTaP – kokliušo (neląstelinio), difterijos, stabligės vakcina;
    Hib – B tipo Haemophilus influenzae infekcijos vakcina; Tdap – kokliušo (neląstelinio), difterijos, stabligės (suaugusiųjų) vakcina; IPV – inaktyvuota poliomielito vakcina; PCV – pneumokokinės infekcijos (polisacharidinė konjuguota) vakcina; MMR – tymų, epideminio parotito, raudonukės vakcina;
    HPV – žmogaus papilomos viruso infekcijos vakcina; RV – rotavirusinės infekcijos vakcina; MenB – B tipo meningokokinės infekcijos vakcina.
  2. HepB* pirma dozė turi būti įskiepijama naujagimiui per 24 val. po gimimo.
  3. PCV** ir MenB** gali būti skiepijama kartu (vieno vizito metu) su MMR** vakcina.
  4. HPV*** skiepijamos tik mergaitės, skiepijimo schemą sudaro dvi HPV dozės (tarp pirmos ir antros HPV dozių turi būti ne trumpesnis kaip 6 mėn. laikotarpis).
  5. RV**** trečioji dozė skiepijama, jei skiepijama penkiavalente RV ir trijų dozių schema, nurodyta vaistinio preparato charakteristikų santraukoje.
  6. Skiepijimai atliekami pagal vaistinio preparato charakteristikų santrauką.
  7. Prieš kiekvieną vaiko skiepijimą tėvus ar teisėtus globėjus būtina informuoti apie vakcinų skyrimą, galimas nepageidaujamas reakcijas į skiepą. Dėl informacijos gavimo bei sutikimo skiepyti jie turi pasirašyti Sutikimo dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo formoje.
  8. Jei vaikas laiku nepaskiepijamas, jam sudaromas individualus skiepijimų kalendorius pagal indikacijas.

 

Vaikų profilaktinių skiepijimų apimtys Šiaulių apskrities administracinėse teritorijose 2017 m.

Teritorija Tuberkuliozė

(BCG)

Hepatitas B

(HepB3)

Difterija, stabligė, kokliušaspoliomielitas Hemophilus infl. B (DTaP-IPV-HiB4) Difterija, stabligė, kokliušas, poliomielitas (DTaP-IPV5) Difterija, stabligė, (dT6) Tymai, raudonukė, epid.parotitas (MMR1) Tymai, raudonukė, epid.parotitas (MMR2)
naujagimiai (1 m.) (2 m.) (7 m.) (16 m.) (2 m.) (7 m.)
Šiaulių m. 98,7 96,1 92,3 94,7 96,1 95,4 94,8
Šiaulių r. 99,4 97,2 97,4 99,2 98,6 98,2 99,2
Akmenės r. 96,9 97,5 94 95,6 98,1 95,2 95,6
Joniškio r. 98,5 94,1 91,9 95,8 97,2 95,4 94,1
Pakruojo r. 98,3 97,1 97,4 97,9 97,2 97,4 97,9
Kelmės r. 98,8 97,2 98,2 98,3 98,4 99,4 97
Radviliškio r. 97,9 96,6 98,1 96,9 93,8 99,1 98,4
Šiaulių apsk. 98,5 96,3 94,3 96,1 97,4 96,5 96,1
Lietuva 97,3 93,7 90,4 92 99,4 93,5 92,3

 

1 metų amžiaus vaikų DTP (difterijos, stabligės, kokliušo vakcina), poliomielito ir B tipo Haemophilus influenzae infekcijos skiepijimo apimtys (3 dozės) 2017 m.

Mažiausi rodikliai

Didžiausi rodikliai

Savivaldybė Rodiklis procentais Savivaldybė Rodiklis procentais
Panevėžio m. sav. 87,0 Anykščių r. sav. 99,3
Radviliškio r. sav. 89,3 Švenčionių r. sav. 98,8
Raseinių r. sav. 89,7 Rokiškio r. sav. 98,3
Jonavos r. sav. 89,9 Mažeikių r. sav. 98,3
Klaipėdos m. sav. 90,8 Šiaulių r. sav. 97,8

Lietuvos rodiklis 93,7 proc.

 

 

2 metų amžiaus vaikų MMR (tymų, epideminio parotito, raudonukės vakcina, 1 dozė) skiepijimo apimtys, proc. 2017 m.

Mažiausi rodikliai

Didžiausi rodikliai

Savivaldybė Rodiklis procentais Savivaldybė Rodiklis procentais
Jonavos r. sav. 86,6 Kelmės r. sav. 99,4
Telšių r. sav. 87,6 Radviliškio r. sav. 99,1
Raseinių r. sav. 89,9 Mažeikių r. sav. 98,8
Plungės r. sav. 90,6 Anykščių r. sav. 98,6
Pasvalio r. sav. 90,7 Šiaulių r. sav. 98,2

Lietuvos rodiklis 93,5  proc.

 

Vis daugėja nepaskiepytų vaikų, kurių tėvai atsisako juos skiepyti jau gimdymo namuose (BCG ir HepB1 vakcinomis), o vyresniame amžiuje – ir kitais skiepais. Vis daugiau vaikų nepaskiepijama dėl migracijos –  išvažiuojant gyventi į kitas šalis ar keičiant gyvenamąją vietą Lietuvoje, pasirenkant kitą asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Kitos nepaskiepijimo priežastys – dažni trumpalaikiai susirgimai, kurie vertinami kaip skiepijimo kontraindikacijos, taip pat tėvai dažnai neatvyksta paskiepyti savo vaikų net juos pakvietus asmeniškai.

 

Nepaskiepijimų priežastys Šiaulių apskrityje 2015–2017 m.

 

Vakcina

 

Metai

Nepaskiepijimų priežastys
Atsisakė Dėl migracijos Be priežasties
BCG

(naujagimiai)

2015 14 14
2016 19 22
2017 23 5
Hepatitas B

(HepB1) naujagimiai

2015 17 15
2016 22 15
2017 29 1
Difterija, stabligė, kokliušas, poliomielitas Hemophilus infl. B (DTaP-IPV-HiB4)

2 metai

2015 19 33 47
2016 26 27 69
2017 23 21 78
Tymai, raudonukė, epid.parotitas (MMR1) 2 metai 2015 23 20 33
2016 26 20 17
2017 24 16 37
Tymai, raudonukė, epid.parotitas (MMR2) 7 metai 2015 24 35 28
2016 37 33 19
2017 38 29 27
Difterija, stabligė, (dT6) 16 metai 2015 13 26 27
2016 16 23 17
2017 14 24 27

 

Farmakologinis budrumas – tai veikla, skirta nepageidaujamoms reakcijoms į vaistą nustatyti, įvertinti ir stebėti bei perspėti apie galimą nepageidaujamą vaisto poveikį. Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialistai apie įtariamą nepageidaujamą reakciją į imuninį vaistinį preparatą turi pranešti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai (VVKT) prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ir Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centrui. Registruojami ir pranešimai dėl nepageidaujamų reakcijų, pasireiškusių dėl netinkamo vaistinių preparatų vartojimo: per klaidą vartotas ne tas vaistinis preparatas, neteisingas vaistinio preparato paruošimas, klaidingas vartojimo būdas, klaidinga dozė. Nuo 2013 metų pacientai ar jų organizacijos taip pat gali VVKT pranešti apie nepageidaujamą reakciją į imuninį vaistinį preparatą. Nepageidaujamų reakcijų į skiepus Šiaulių apskrityje registruojami vos pavieniai atvejai.

 

Skiepai yra veiksmingiausia priemonė, kurios pagalba pasaulyje kasmet išsaugoma 2,5 milijonų gyvybių, dauguma vaikų.

Spausk "Facebook" ir persiųsk šią žinią visiems savo draugams!!!

Skip to content