Apie legendinį Camelia sinensis efektą sveikatai kalbėta jau prieš 4700 metų Kinijoje. Imperatorius Šenongas tikėjo, kad šio augalo arbata padeda gydant vėžį, abcesus, šlapimo pūslės ligas ir mieguistumą. Dabar dėl arbatos poveikio sveikatai vis dar diskutuojama – galimas teigiamas efektas lyg ir pagrindžiamas kai kurių tyrimų duomenimis, tačiau kiti neranda jokio poveikio ar netgi aptinka žalingų arbatos ypatybių. Dauguma tyrimų atlikti su žaliąją arbata, mažesnė dalis – su kitomis rūšimis (baltąja, Ulongo, juodąja).
Paprastai teigiama, kad žalioji arbata padeda nuo aterosklerozės, vėžio, diabeto, kepenų, neurodegeneracinių, uždegiminių žarnyno ligų ar halitozės (nemalonaus burnos kvapo). Deja, rekia atlikti daugiau mokslinių tyrimų, norint išsiaiškinti biologinį žaliosios bei juodosios arbatos poveikį ir nustatyti optimalų jų kiekį, kurį vartojant galimas teigiamas efektas sveikatai.
Žalioji arbata sumažina bendrą cholesterolio kiekį ir didina „gerojo“ cholesterolio kiekį kraujyje. Antioksidantinės žaliosios arbatos savybės gali padėti užkirsti kelią aterosklerozės vystymuisi. Žaliojoje arbatoje randamas polifenolis gerina širdies ir kraujagyslių bei metabolinę funkcijas. Taip pat jis reikšmingai sumažino miokardo infarkto dydį ir pagerino išemijos pažeistos širdies veiklą. Dažnas žaliosios arbatos vartojimas susijęs su mažesniu depresijos simptomų paplitimu, teigia japonai.
Juodoji arbata turi panašų poveikį. Suvartojant 3 puodelius arbatos per dieną, širdies priepuolio rizika sumažėja 11 proc. Juodos arbatos vartojimas pagerina kraujagyslių reaktyvumą, mažina kraujospūdį ir arterijų standumą, gerina širdies ir kraujagyslių sveikatą.
Žalioji ir juodoji arbata padeda apsisaugoti nuo vėžio. Pvz., vėžys paprastai yra ne toks paplitęs Japonijoje, kur žmonės nuolat geria žaliąją arbatą. Tačiau neįmanoma nustatyti, ar tikrai būtent žalioji arbata užkerta kelią vėžiui. Tyrimai rodo, kad svarbų vaidmenį vėžio prevencijoje atlieka arbatos polifenoliai (ypač EGCG). Juodos arbatos gėrimas gali sumažinti streso hormono kortizolio lygį po stresą sukeliančios situacijos.
Ženevos ir Birmingemo universitetų mokslininkai pranešė kad žalioji arbata skatina medžiagų apykaitą, greitina riebalų oksidaciją, didina jautrumą insulinui ir toleranciją gliukozei. Patvirtinta, kad žaliosios arbatos ir kofeino kombinacija pagerina svorio netekimą ir tinkamo svorio palaikymą turintiems antsvorį ir vidutiniškai nutukusiems individams.
Ilinojaus Čikagoj universiteto tyrėjai pareiškė, kad polifenoliai slopina bakterijų, sukeliančių blogą kvapą, augimą. Vienas nedidelis klinikinis tyrimas įrodė, kad žalios arbatos gėrimas gali apsaugoti nuo dantų karieso. Norint tai patvirtinti ar paneigti, reikia atilikti daugiau tyrimų.
Spausk "Facebook" ir persiųsk šią žinią visiems savo draugams!!!
